Kard. A.J. Bačkis: Reikia su gailestingumu prieiti prie žmogaus, prakalbinti jo širdį

Lietuvos Vyskupų konferencija savo atstovu šioje Sinodo asamblėjoje išrinko Vilniaus arkivyskupą emeritą kardinolą Audrį Juozą Bačkį. Jį pakalbinome sekmadienį iškart po Sinodo atidarymo Mišių:

- Aš atvykau visų pirma su viltimi, kad Sinodas, išklausęs pagalbos šauksmus ir nusiskundimus iš viso pasaulio, išgirdęs ir apie gražius dalykus, kurie vyksta, sudėjęs viską kartu galės tarti ne tik paguodos žodį, bet, kaip pabrėžia popiežius, taip pat ir tiesos žodį, išryškins šeimos grožį, meilę, kuri santuokos ryšyje yra svarbiausias dalykas.

O jei kalbėti apie konkrečius dalykus, kurie bus svarstomi Sinode, tai manau, kad jie labiausiai lies sielovadinį gyvenimą. Bažnyčia turi būti motina visiems, priimti ne tik šventuosius, bet ir nusidėjėlius, kaip sako Kristus. Toks turi būti visos Bažnyčios nusistatymas. Tad turime žiūrėti ką galėtume padaryti, kad būtų rodomas dar didesnis dėmesys šeimai, kaip padėti šeimai gyventi pagal Dievo duotą pašaukimą.

Spauda iškelia daug įvairių dalykų, kurie nėra esminiai. Esminis dalykas – atrasti santuokos, ne tik santuokos, bet visų pirma šeimos supratimą, iškelti šeimos sampratos svarbą, kad ji nedingtų. Aš turiu omeny ne tik „gender“ teoriją. Bendrai, reikia atrasti šeimos grožį, reikia atrasti viltį, kad įmanoma gyventi visą gyvenimą su meile. Šeimos gyvenimas tai kelias, su nuopuoliais ir prisikėlimais. Reikia ugdyti meilę, eiti pirmyn. Reikia atrasti šeimos grožį ir kartu padėti pasauliui ir visuomenei jį susigrąžinti. Kartais susidaro įspūdis, kad šeima yra nustumta į kampą. Televizijos šou, visa ta propaganda, kur vietoj rodytų šeimos grožį, rodo tik tai, kur pasitaiko skandalai. Manau, kad Bažnyčia šiandien yra vienintelė institucija, kuri tikrai myli, gina, saugo šeimą ir norėtų, kad visi suprastų, jog šeima yra esminis branduolys.

Aš turiu vilčių, kad mes paskelbsime pasauliui gražią žinią, jog mylime šeimą, ją saugome ir norime jai padėti. Labai gražiai pradėjome Sinodą malda. Dalyvavau vakaro budėjime Šv. Petro aikštėje. Šiandien aukojome Mišias. Manau, kad rasime tinkamus žodžius, kurie palies šeimų širdis – visų pirma laimingų šeimų, kurios yra ištikimos savo santuokos pažadams, išlaiko vienybę, meilę, ištikimybę, vaisingumą. Tačiau esame taip pat šalia tų kitų šeimų, kurioms, deja, nepasisakė ir jos iširo. Šie žmonės nėra atmesti, Bažnyčia jų neatstumia. Tačiau visada turime sakyti tiesos žodį. Nes juks paprastai kai kažkas nepasiseka, žmogus ieško priežasčių, bando atitaisyti kas buvo bloga, stengiasi eiti pirmyn, o ne numoja ranka lyg nieko nebūtų atsitikę.

Kardinolą taip pat paklausėme kokia bus jo pasisakymų Sinodo posėdžiuose tematika.

- Iš pradžių klausysiuos, o paskui žiūrėsime kur galima taškus sudėti ir ką galima pasakyti. Mano rūpestis, kad nedaug dėmesio skiriama vaikams. Kai atsiranda sunkumų, išbandymų, kai vyksta skyrybos, mažai kas pasakyta apie vaikus, kurie dėl to kenčia, yra kaip įkaitai. Man atrodo, kad tėvų atsakomybė už vaikus turėtų būti labiau iškelta. Tikrai yra daug traumuotų vaikų, daug traumuoto jaunimo. Lietuvoje aš rūpinuosi Tikėjimo ir šviesos bendruomene. Matau, ką reiškia šeimai susilaukti nesveiko vaiko, koks tai išgyvenimas tėvams. Koks išgyvenimas vaikui, jei tėvai jo nenori, nusikrato ar vienas iš tėvų palieka šeimą.

Lietuvoje daug daroma, kad sutuoktiniai būtų geriau paruošti. Visiems aišku, kad čia paskaitų neužtenka, kad svarbiausia yra šeimų liudijimas. Tų šeimų, kurios gražiai gyvena arba išgyveno krizes ir eina pirmyn. Jos ypatingai gali padėti kitiems. Taip pat reikia geriau paruošti sielovadininkus. O kai galvoju apie sielovadininkus, tai galvoju apie kunigus, apie mus pačius. Mes neturime tik kartoti moralinius principus. Reikia mokėti kaip Jėzus su gailestingumu priteiti prie žmogaus, prakalbinti jo širdį. Čia, manau, kai ką reikia pagerinti. Taip pat įtraukti į ruošimą santuokai pasauliečius, šeimas.

Vienu žodžiu, dar per anksti kalbėti koks bus mano pasisakymas. Nesu paruošęs išankstinio teksto. Be to, jau po kelių dienų prasidės vad. circuli minores, darbas mažesnėse kalbinėse grupėse, kur bus konkrečiai svarstomos idėjos ir redaguojami pasiūlymai. Čia, manau, darbas bus įdomiausias. Tad žiūrėsime. Daug kalbama apie „skirtumų simfoniją“. Duok Dieve. Sunku tokią simfoniją sukurti. Tačiau, manau, kad šeima yra geras pavyzdys. Ji irgi yra „simfonija“ tarp vyro ir žmonos, pradedant meile. Viską suharmonizuoti ir suderinti – tai nuolatinis kelias. Mūsų Sinodas irgi yra kelias. Šiandien jį tik pradedame. Po kelių dienų matysime kas bus.

(Vatikano radijas)