Popiežiaus kalba Vyskupų sinodo pirmojoje generalinėje kongregacijoje

Vatikane pirmadienio rytą 9 val. pirmininkaujant popiežiui Pranciškui prasidėjo Vyskupų sinodo XIV eilinės Generalinės asamblėjos darbai. Asamblėjos pirmoji kongregacija buvo pradėta rytmetine malda, kurios metu homiliją pasakė kard. Oscar Andres Rodriguez Maradiaga, Tegusigalpos arkivyskupas ir Himnu Šventajai Dvasiai. Po himno, kardinolas Andre Vingt-Trois, pirmasis iš keturių asamblėjos pirmininkų delegatų, pasveikino popiežių Pranciškų, asamblėjos dalyvius - 270 Sinodo tėvų ir kelis šimtus asamblėjos patarėjų, kviestų svečių iš viso pasaulio.

Asamblėjos darbų pradžioje dalyvius pasveikino popiežius Pranciškus primindamas, jog Sinodas nėra nei suvažiavimas, nei parlamentas, o apsaugota vieta, kad joje galėtų veikti Šventoji Dvasia. Tai nėra vieta, kurioje kaip kokioje taryboje daromi susitarimai. Sinodas yra „bažnytinė išraiška“, t.y. Bažnyčia, kuri keliauja kartu skaitydama tikrovę tikėjimo akimis ir Dievo širdimi. Bažnyčia pati savęs klausia apie ištikimybę tikėjimo paveldui, kuris Bažnyčiai nėra kaip muziejus, kurį galima apžiūrėti, nei vien tiktai vieta išsaugojimui, o yra šaltinis, prie kurio Bažnyčia numalšina troškulį, kad galėtų pagirdyti ir apšviesti gyvybės paveldą.

Sinodo asamblėjoje vyskupai kalbasi po ilgo pasirengimo laikotarpio, pratęsdami dialogą, pradėtą neeilinio Sinodo apie šeimą paskelbimu. Sinodas yra ėjimas kartu kolegialumo ir sinodiškumo dvasia, drąsiai vadovaujantis atvirumu, pastoraciniu ir doktrininiu uolumu, išmintimi, dalykiškumu, siekiant Bažnyčios, šeimos, ir sielų gerovės.

Sinodas veikia Bažnyčioje ir Dievo tautoje, kuriai priklausome ir mes, kaip ganytojai, t.y. tarnai. Bažnyčia Sinode patiria Šventosios Dvasios veikimą. Sinode Šventoji Dvasia kalba per visus jos dalyvius, kurie leidžia, kad jiems vadovautų Dievas, kuris visuomet nustebina. Jis apsireiškia mažiesiems, kažką nuslėpdamas nuo išmintingųjų. Dievas sukūrė įstatymą ir šabą žmogui, o ne žmogų įstatymui ir šabui. Jis palieka 99 avis ir eina ieškoti paklydusios vienos. Dievas yra visuomet didesnis nei mūsų samprotavimai ir apskaičiavimai.

Nesiklausant Dievo, visi mūsų žodžiai bus tik žodžiai, nepasotinantys ir niekam nereikalingi. Jei neleisime Šventajai Dvasiai vadovauti visiems mūsų sprendimams, jie bus tik kaip papuošalai, kurie užuot iškėlę Evangeliją, ją uždengs ir paslėps.

Sinodas nėra parlamentas, kur bendram sprendimui reikia eiti derybų, susitarimų, ar kompromisų keliu; vienintelis Sinodo metodas – atsivėrimas Šventajai Dvasiai su apaštališka drąsa, evangeliniu nuolankumu ir viltinga malda, kad Ji viena vadovautų, apšviestų ir leistų prieš akis turėti ne savo asmenines nuomones, bet tikėjimą į Dievą, ištikimybę magisteriumui, Bažnyčios ir sielų gerovę.

Popiežius Pranciškus padėkojo visiems, kurie padėjo parengti asamblėją, paminėdamas Vyskupų sinodo ir XIV eilinės generalinės asamblėjos vadovus, patarėjus, liudytojus, kitus dalyvius, padėkojo taip pat Sinodo salėje ir kitur esantiems žurnalistams.

Pradedame kelionę prašydami Šventosios Dvasios pagalbos, užtariant šventajai šeimai: Jėzui, Marijai ir Šv. Juozapui.

Po Šventojo Tėvo pirmojoje kongregacijoje kalbėjo Vyskupų sinodo Generalinis sekretorius, pristatęs pasiruošimo asamblėjai istoriją, dalyvių sudėtį ir asamblėjos programą.