Kardinolas Tagle apie Paryžiaus konferenciją, klimato ir skurdo problemas

Liko vos du mėnesiai iki Paryžiaus konferencijos, lapkričio 30-gruodžio 11 dienomis, kurioje susitiks aukščiausio lygio delegacijos. Jos organizatoriai tikisi, kad po keliolikos metų derybų bus priimtos saistančios normos, Jungtinių Tautų Organizacijos tarptautinės konvencijos forma, kurios įpareigos valstybes aktyviau ir reikliau kontroliuoti faktorius, kuriuos gimdo žmonių veikla ir kurie neigiamai veikia aplinką – ekosistemas ir bet patį planetos klimatą.

Žinome, kad derybos apie klimatą Paryžiuje (...) galėtų būti paskutinė tikra galimybė išlaikyti globalios temperatūros augimą, lemta žmogaus, pusantro laipsnio ribose, - Šventojo Sosto dienraščio „l’Osservatore Romano“ puslapiuose rašo kardinolas iš Filipinų Luis Antonio Tagle. Jo minėta pusantro laipsnio riba iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti beveik nieko nekeičianti, tačiau tikrovėje jau turi masyvių pasekmių. Žinomas klimato kaitos ekspertas ir mokslininkas John Schellnhuber yra pasiūlęs klimato atšilimą palyginti su mūsų pačių kūnu: pakanka, kad mūsų kūno temperatūra pakiltų pora laipsnių ir mes jau pakankamai rimtai sergame. O jei pakiltų keturiais ar penkiais, jau rizikuojame savo gyvybe. Panašiai klimato atšilimas veikia ekosistemas.

Reikia naujų ilgalaikių ekonomikos modelių, nesiremiančių vien iškastinių resursų vartojimu, bet atsinaujinančia energija, taip pat reikia lygybės, teisingumo, ypatingo dėmesio besivystantiems kraštams ir vargšams, priduria kardinolas Tagle.

Iš integralios ekologijos perspektyvos, kurioje rūpestis aplinka žengia petys į petį su meile vargšams ir bendro gėrio ieškojimu, klimato pokyčio problemos sprendimas tiesiogiai susijęs su skurdo, badmiriavimo ir bado įveikimu, - rašo ganytojas, remdamasis popiežiaus Pranciškaus enciklikoje „Laudato Sì“ išdėstytais principais.

Pasaulio šiaurė yra skolinga pietums dėl ilgalaikio ir neproporcingo gamtinių resursų naudojimo iš kai kurių valstybių pusės, lemiant ekonominę ir socialinę nelygybę, kuriuos šiandien stebime. Ši skola, kuri yra ne vienos kartos, turi būti pripažinta ir sugrąžinta tų, kurie šiandien turi galių keisti situaciją, priduria kardinolas Tagle.

Kaip katalikai turime viltį, bet nesame naivūs. Politiniai procesai, nors būtini, yra nepakankami, todėl reikia to, ką Pranciškus pavadino „ekologiniu atsivertimu“. Vienoje iš paskutinių straipsnio pastraipų filipinietis kardinolas dar kartą išreiškia lūkestį, kad Paryžiaus konferencijoje bus priimti į ateitį orientuoti sprendimai ir kad jie iš tiesų bus pradėti įgyvendinti. Katalikų Bažnyčia remia tokias pastangas. (Vatikano radijas)