Kardinolas Sandri: tarpreliginis dialogas, nepasiduodant stereotipams

Kodėl reikia tarpreliginio dialogo? Atsakymas paprastas ir jau nurodytas Vatikano II Susirinkimo: tautos, kultūros ir religijos globalizuotame pasaulyje susitinka vis labiau, vis dažniau. Ir kiekviena religinė tradicija neišvengiamai siekia atsakyti į giliuosius klausimus, kurie įrašyti į žmogaus širdį, - sakė kardinolas Leonardo Sandri, kuris šiomis dienomis lankėsi Maroke ir spalio 29-ąją dalyvavo, Fes mieste, simpoziume apie tarpreliginį dialogą, tolerancijos ir susitikimo pagrindą, dalyvaujant Maroko kulto ministrui Ahmed Toufiq, taip pat oficialiam karaliaus patarėjui Andre Azoulayi, taip pat šalies žydų bendruomenių asociacijos sekretoriui Serge Berdugo.

Primindamas, Vatikano II Susirinkimo deklaraciją apie santykius su nekrikščioniškomis religijomis „Nostra Aetate“, kurios penkiasdešimtosios priėmimo metinės buvo ką tik paminėtos ir Romoje, kardinolas Sandri sakė, jog tarpreliginis dialogas turi sutelkti dėmesį į tai kas gera, tiesa ir gražu, nieko iš to neatmetant. Toks katalikų Bažnyčios žvilgsnis, kuriuo, žinoma, gali dalintis ir jos partneriai dialoge.

Kita vertus kardinolas Sandri, kuris yra Rytų Bažnyčių kongregacijos prefektas, labai gerai susipažinęs su Rytų Bažnyčių, kurios dažniausiai gyvuoja tarp musulmonų arba jų kaimynystėje, tikrove, pridūrė, jog įvairiuose pasaulio regionuose abipusės pagarbos tarp religijų nėra arba ji tik embrioninėje stadijoje realiame žmonių gyvenime. Kai kur stebime ir tyčines pastangas skaldyti, atskirti ir supriešinti, naikinant žydų, krikščionių ir musulmonų sugyvenimo tradiciją.

Vienas iš tarpreliginio dialogo tikslų yra sukurti sąlygas, kuriose kiekvienas galėtų geriau suprasti savo paties religiją, sukurti kelius visiems besidomintiems, trokštantiems susitikti ir apsikeisti pažiūromis. Apie šį atvirumą kalbėjo šv. Jonas Paulius II 1985 metais, istoriniame susitikime su musulmonų jaunimu Kasablankoje.

Didelė kliūtis atvirumui ir religijos pažinimui yra stereotipai apie kitą religiją ir net apie savo. Pavyzdžiui, labai sekuliariame Vakarų kontekste žiniasklaidos organai pretenduoja informuoti apie tai, ką mano ir kas tokie yra krikščionys, žydai ar musulmonai, tačiau dažnai dalykus nepasako korektiškai, teisingai ar pozityviai. Ir todėl svarbu susitikti, kad vienas kitą pažintume tiesiogiai. Tarpreliginis dialogas neturi būti šaltos idėjos ar abstrakti retorika, tačiau konkretus asmenų susitikimas, be kita ko pripažįstant kito teises, teisę į gyvybę, fizinį integralumą, pamatines laisves, tarp kurių yra sąžinės, minties, žodžio ir religijos laisvė. Tarpreliginio dialogo plitimas yra didelė būtinybė, sakė kardinolas Sandri. (Vatikano radijas)