Sekmadienio vidudienio maldos temos: padalinti kotletai ir pavogti dokumentai

Pradėdamas sekmadienio vidudienio maldą popiežius Pranciškus pirmiausia visus esančius šv. Petro aikštėje pasveikino su tądien išties smagiai švietusia saule, o toliau komentavo Evangelijos skaitinį, numatytą sekmadienio liturgijai, perdavusį Jėzaus žodžius apie veidmainiškus Rašto aiškintojus ir neturtingą našlę, kuri paaukojo du pinigėlius, nors tai buvo viskas, ką ji turėjo.

Šio sekmadienio Evangelijos skaitinys susideda iš dviejų dalių: pirmoji aprašo kokie neturi būti Kristaus sekėjai, antrojoje pasiūlomas idealus krikščionio pavyzdys, - sakė Šventasis Tėvas.

Pradėkime nuo pirmosios: ko neturime daryti. Jėzus priskiria Rašto aiškintojams, įstatymo mokytojams, tris trūkumus, kurie pasireiškia jų gyvenimo būde: puikybę, godumą ir veidmainystę. Jiems, sako Jėzus, patinka būti „sveikinamais aikštėse, užimti pirmuosius krėslus sinagogose ir garbės vietas vaišėse“. Bet už tokių iškilmingų regimybių slepiasi melagingumas ir neteisingumas. Puikuodamiesi viešumoje naudoja savo autoritetą „suryti našlių namams“, kurios, kartu su našlaičiais ir svetimšaliais, buvo priskiriamos labiausiai neapgintiems ir mažiausiai apsaugotiems asmenims. Galiausiai Rašto aiškintojai „dangstosi ilga malda“.

Ir šiandien yra rizikos taip elgtis. Pavyzdžiui, kai malda atskiriama nuo teisingumo, nes negalima šlovinti Dievo ir tuo pat metu kenkti vargšams. Arba kai deklaruojama meilė Dievui, bet jai priešpastatoma nuosava tuščiagarbystė ir sąskaita, - pridūrė Šventasis Tėvas.

Antrosios Evangelijos dalies pasakojimas perteikia sceną iš Jeruzalės šventovės, iš vietos, kur žmonės meta monetas kaip auką. Yra daug turtingų, kurie įmeta nemažai monetų ir varginga moteris, našlė, kuri įmeta dvi vos du pinigėlius. Jėzus ją atidžiai stebi ir atkreipia mokinių dėmesį į šį kontrastą. Turtuoliai duoda tai, kas jiems atlieka, o našlė, kukliai ir neatkreipdama dėmesio, „įmetė visa, ką turėjo“ pragyvenimui. Ir todėl, sako Jėzus, ji davė daugiausia iš visų.

Dėl savo kraštutinio skurdo ji galėjo šventyklai aukoti tik vieną monetą ir kitą pasilaikyti sau. Bet ji nenorėjo Dievui duoti tik pusę. Savo neturte suprato, kad turėdama Dievą turi viską. Jaučiasi jo mylima ir pati Jį myli pilnai. Iš tiesų gražus šios senutės pavyzdys, - kalbėjo Pranciškus.

Jėzus, šiandien, ir mums sako, kad vertinimo matas nėra kiekybė, bet pilnatvė, - tęsė popiežius. – Yra skirtumas tarp kiekybės ir pilnatvės. Gali turėti daug pinigų ir būti tuščias: nėra pilnatvės tavo širdyje. Pagalvokite šią savaitę apie skirtumą tarp kiekybės ir pilnatvės. Mylėti Dievą „visa širdimi“ reiškia pasitikėti Juo, jo apvaizda, Jam tarnauti vargingiausiuose broliuose nieko nelaukiant atgalios.

Leidžiu sau, - sakė Pranciškus savo klausytojams, - papasakoti tokį mano ankstesnėje vyskupijoje nutikusį dalyką. Mama su trimis vaikais sėdėjo prie stalo, tėtis buvo darbe. Jie valgė milanietiškai pagamintus kotletus. Tuo metu kažkas pabeldė į duris ir vienas iš vaikų – penkių, šešių ir septynių metų, pats vyriausias, ateina ir sako: „mama, atėjo varguolis, prašo valgyti“. Ir mama, gera krikščionė, paklausė jų: „ką darysime“. „Duokim jam, mama...“

„Gerai“. Paima šakutę ir peilį, ir kiekvieno iš jų kotletą padalija per pusę. „Ne, mama, ne! Taip ne! Paimk iš šaldytuvo“. „Ne, taip padarysim tris sumuštinius“. Ir tokiu būdu vaikai išmoko, kad tikra artimo meilė yra tada, kai duodama, kai daroma ne iš to, kas atlieka, bet iš to, kas būtina. Esu tikras, kad tą popietę (vaikai) buvo šiek tiek alkani... Bet taip reikia daryti! – baigė istoriją popiežius.

Susidūrus su artimo poreikiais esame kviečiami atsisakyti, kaip tie vaikai pusės kotleto, kažko, ko reikia mums patiems, ne vien to, ko turime per daug. Esame kviečiami skirti (mums) būtino laiko, ne vien atliekančio; esame kviečiami duoti tuoj pat ir be išlygų savo sugebėjimus, o ne po to, kai juos panaudojame asmeniniams ar grupiniams tikslams.

Prašykime Viešpaties mus priimti į tos neturtingos našlės mokyklą, kurią Jėzus, mokiniams sutrikus, užlaipina į sakyklą ir pristato kaip gyvosios Evangelijos mokytoją. Užtariant Marijai, neturtingai ir Dievui visą gyvenimą už mus atidavusiai moteriai, prašykime kuklios širdies, tačiau turtingos linksmo ir nemokamo dosnumo, dovanos, - pasakė užbaigdamas savo kalbą Šventasis Tėvas.

*

Sukalbėjus Viešpaties Angelo maldą popiežius, daug kam netikėtai, prabilo apie konfidencialių dokumentų nutekinimo skandalą. Neseniai Vatikano žandarmerija apklausė kaip įtariamuosius du komisijos, rengusios ekonominę ir administracinę Šventojo Sosto reformą narius, kunigą ir jauną moterį pasaulietę. Monsinjoras Vallejo Balda iki šiol areštuotas, o  Francesca Chaouqui, pažadėjusi pilnai bendradarbiauti, buvo išleista. Komisija, kuriai jie priklausė, buvo įsteigta 2013 liepos mėnesį ir veikė mažiau nei metus. Šių metų lapkričio 5-ąją dieną buvo iškleistos dvi knygas su nutekintais konfidencialiais komisijos dokumentais ar jų nuotrupomis. Italijos spaudoje šiomis dienomis daug straipsnių su jų citatomis, išvedžiojimais, teigimais ir paneigimais, taip pat samprotavimais apie sąmokslus.

Brangūs broliai ir seserys, žinau, kad daug iš jūsų sutrikę dėl praėjusių dienų naujienų apie konfidencialius Šventojo Sosto dokumentus, kurie buvo paimti ir išspausdinti. Todėl pirmiausia norėčiau pasakyti, - tvirtai pabrėžė Šventasis Tėvas, - kad šių dokumentų pavogimas yra prasižengimas. Tai smerktinas veiksmas, kuris nepadeda. Aš pats paprašiau atlikti tą tyrimą, tuos dokumentus aš ir mano bendradarbiai jau gerai žinojome, ir buvo imtasi priemonių, kurios pradėjo duoti vaisius, kai kurie jau matomi.

Noriu jus patikinti, kad šis liūdnas faktas tikrai manęs neatitraukia nuo reformavimo darbo, kurį darome, kartu su bendradarbiais ir jūsų visų parama. Taip, su visos Bažnyčios parama, nes Bažnyčia atsinaujina per maldą ir kiekvieno pakrikštytojo kasdienį šventumą. Tad jums dėkoju ir prašau melstis už popiežių ir Bažnyčią, nesustojant, bet einant pirmyn su pasitikėjimu ir viltimi.

*

Per sekmadienio vidudienio maldos susitikimą popiežius Pranciškus taip pat pasveikino Italijos nacionalinio bažnytinio kongreso darbus Florencijoje, kuriuose trumpai, antradienį, sudalyvaus ir jis pats, taipogi aplankydamas Prato ir Florencijos miestus. Šventasis Tėvas taip pat pasveikino aikštėje buvusius dominikonus, kurie ką tik pradėjo aštuonių šimtų metų ordino įsteigimo jubiliejų. „Tegu Viešpats jus palaimina (...). Ačiū už visa tai, ką daro Bažnyčioje ir dėl Bažnyčios“. Ir, kreipdamasis į visus klausytojus, palinkėdamas gero sekmadienio, popiežius dar kartą paprašė: „nepamirškite melstis už mane! Gerų pietų ir iki pasimatymo“. (Vatikano radijas)