Mišrių krikščioniškų santuokų ekumeninė dimensija

Mišrios krikščioniškos santuokos kartais patiria rimtas konfliktines situacijas tikėjimo klausimais, ypač kai šeimoms tenka apsispręsti dėl vaikų religinio auklėjimo. Tačiau yra ir kita medalio pusė: mišrios krikščioniškos santuokos gali prisidėti prie ekumeninio dialogo. Būtent šia tema Lione lapkričio 8 ir 9 dienomis buvo diskutuota simpoziume „Mišrios šeimos. Drąsa atverti naujus kelius.“ Simpoziumą surengė Tarpkonfesinių mišrių santuokų asociacija, kurios skyrius Prancūzijoje jau dešimtmetį siekia ne tik pagarsinti iššūkius iškylančius mišrų santuokų sutuoktiniams, jų kasdieniniam gyvenimui ir vietinei tikinčiųjų visuomenei bet ir paskatinti „pažinčių ir dalijimosi ekumenizmą“.

Dar kitas asociacijos tikslas – parašė Vatikano dienraštyje „l’Osservatore Romano“ Riccardo Burigana – pasiūlyti pastoracinius sprendimus, galinčius padėti geriau suprasti kaip skirtingų krikščionių konfesijų tikinčiųjų sudarytos santuokos, į kurias dar ne taip seniai ir per ilgai buvo žiūrima kreivai ir įtariai, turėtų būti suprastos kaip nepaprasta galimybė pagilinti ekumeninę Kristaus tikėjimo liudijimo dimensiją. Prancūzijoje praėjo laikai, kai mišrių tarpkonfesinių santuokų sfera apimdavo daugiausiai santuokas tarp katalikų ir protestantų bendruomenių atstovų. Dabar smarkiai išaugusios santuokos, kuriose vienas iš sutuoktinių yra ortodoksų tradicijos, taip pat pastebėtos santuokos, nors neskaitlingos, tarp skirtingų protestantiškų tradicijų atstovų.

Lione dėmesys buvo skirtas mišrių krikščionių šeimų vietai autentiškos ekumeninės pastoracijos kontekste, kuris būtų atviras Evangelijos skelbimui, atsižvelgiant ypač į nūdienos visuomenėje ir Bažnyčioje vykstančią diskusiją apie tai kas yra šeima ir santuoka. Simpoziume buvo skiriamas dėmesys pastariesiems dviem Vyskupų sinodams apie šeimą Vatikane. Savo įžvalgomis pasidalijo neeilinėje sinodo asamblėjoje 2014 metais dalyvausi teologė Valerie Duval-Pujol, atstovavusi Pasaulinei baptistų sąjungai. Moteris pristatė šeimos biblinę dimensiją pagal abiejų sinodų išvadas. Teologė aiškino tarp krikščioniškų konfesijų esančius sąlyčio punktus ir skirtingumus Šventojo Rašto skaityme ir jų aiškinime.

Kitos simpoziume diskutuotos temos buvo ekumeninė katechezė, galinti perduoti krikščionybės esmės centriškumą, tarpkonfesinių porų patirties šviesoje ir Tarpkonfesinių mišrių santuokų asociacijos svarstymai parengti bendros eucharistinės maldos projektą. Jo iniciatoriai ir rėmėjai įsitikinę, jog bendros eucharistinės maldos parengimas galėtų virsti reikšmingu etapu ekumeniniam sąjūdžiui Prancūzijoje. Projektą rengia Paryžiuje sudaryta Tarpkonfesinių mišrių santuokų asociacijos redakcinė grupė.

Pasak Vatikano dienraščio publikacijos autoriaus Riccardo Burigana, simpoziumas Lione padėjo paryškinti, jog konfesiškai mišrios santuokos yra svetingumo ir dialogo išraiška, liudijanti Kristaus tikėjimo vienybės evangelinį vaisingumą ir gyvenimo skirtingumuose malonę. (Vatikano radijas)