Popiežius: Jėzus – Bažnyčios ir mūsų sielų brangiausias turtas

Pirmadienio Mišių Evangelija pasakoja apie našlę, įmetusią du pinigėlius į Jeruzalės šventyklos aukų skrynią. „Šita neturtinga našlė įmetė daugiau už visus“, - sako Jėzus. Turtuoliai aukoja iš to kas jiems atlieka, o našlė paaukojo viską, ką turėjo pragyvenimui. Komentuodamas šią sceną pirmadienio rytą aukotų Mišių homilijoje, popiežius sakė, kad šioje našlėje, kuri visas savo viltis buvo sudėjusi į Viešpatį, mes galime atpažinti Bažnyčios įvaizdį. Bažnyčia kaip našlė laukia susitikimo su iškeliavusiu savo sutuoktiniu.

Bažnyčia yra Jėzaus sužadėtinė. Viešpats lakinai iškeliavo, tačiau jis yra brangiausias sužadėtinės turtas. Jei Bažnyčia yra ištikima, ji netrokšta nieko kito, o tik susitikimo su savo Sužadėtiniu. Jei Bažnyčia nėra ištikima, jei susvyruoja jos tikėjimas Viešpaties meile, tuomet ji ima remtis kitais dalykais, pasitikėti ne Dievu, bet pasauliu.

Evangelijose kalbama ir apie kitas našles. Visi tie pavyzdžiai, - sakė Pranciškus, - tai Jėzaus žinia Bažnyčiai. Popiežius paminėjo Najino miesto našlę, raudančią mirusio vienturčio sūnaus. Taip ir Bažnyčia verkia dėl kiekvieno savo vaiko, kuriame užgęsta Jėzaus gyvybė. Kitas pavyzdys – tai ta ištverminga našlė, kuri tol beldžiasi į neteisingo teisėjo duris, kol tas galiausiai sutinka išspręsti jo bylą, apginti nuo skriaudėjo. Ir Bažnyčia kaip ta našlė visą laiką karštai meldžiasi už savo vaikus. Bažnyčia trokšta savo Sužadėtinio, Jo ilgisi, laukia susitikimo su Juo, verkia dėl savo vaikų neištikimybės, kovoja už savo vaikus, viską atiduoda dėl savo Sužadėtinio.

Pagalvokime apie savo sielas, - sakė Pranciškus. Į ką mes sudedame savo viltis? Šios paskutinės liturginių metų dienos yra gera proga klausti kaip gi yra su mūsų siela: ar ji, kaip Bažnyčia, trokšta Jėzaus, ar ji jam sako: „Ateik, Viešpatie Jėzau“? Tai gera proga mesti į šalį viską kas nepadeda, kas trukdo mums būti ištikimiems. (Vatikano radijas)