Lietuvos spaudos apžvalga (lapkričio 28 d.)

Kastantas Lukėnas: 

Penktadienį Vilniuje Valdovų rūmuose Užsienio reikalų ministerija surengė Nacionalinius maldos pusryčius tema „Ar religijos sukelia konfliktus ir karus?“. Kviestiniame renginyje kalbėjo taip pat religinių bendruomenių vadovai: Vilniaus arkivyskupas, rabinas iš Paryžiaus ir Bordo miesto imamas. Arkivyskupas Gintaras Grušas pastebėjo, kad teroristų ir smurtautojų žodžius, esą jie veikia Dievo vardu, priimame pernelyg patikliai – kitais atvejais kruvinų nusikaltėlių žodžiais nepasitikėtume. Pasak jo, tiesmuki paaiškinimai apie religijos gimdomą fanatizmą ypač lengvai priimami nuo krikščioniškojo tikėjimo nutolusių europiečių.

Praėjusią savaitę„Delfi.lt“ portale Ieva Urbonaitė-Vainienė klausė ganytojų ir teologų apie deramą atsaką „Islamo valstybės“ teroristams: ar krikščionims pakanka melstis? Arkivyskupas Lionginas Virbalas į tai atsakė: „Krikščionys ne tik meldžiasi, bet ir veikia. Melskis ir gyvenk, kaip meldiesi – kas gali būti radikaliau?“ Jis priminė Kristaus tikėjimo radikalumą: laikyti vieni kitus broliais ir seserimis, rūpintis nuskriaustaisiais – tai patraukia, atverčia į krikščionybę netgi islamo kraštuose gyvenančius musulmonus, kurie krikštijasi nepaisydami jiems gresiančio pavojaus. Pasak ganytojo, išsižadėjusioje savo krikščioniškųjų šaknų Europoje labiausiai stinga tikėjimo pažinimo ir nuoseklaus, ryžtingo jo laikymosi.

Laikraštyje „XXI amžius“ kun. Vytenis Vaškelis rašė apie ypatingus laiko ženklus, raginančius iš naujo perkainoti vertybes ir nuosekliai teikti pirmenybę Jėzaus nurodymams. Jis kelia iššūkį: Paryžiaus smurtininkus „pastatyti“ prie sienos, kad jie atsidurtų mūsų maldų taikiklyje“.

„Naujasis židinys – Aidai“ skelbia ištrauką iš netrukus pasirodysiančios kardinolo Audrio Juozo Bačkio atsiminimų knygos, parengtos pagal pokalbius su bičiuliu filologu Antanu Gailiumi. Publikacijai parinktas skyrius apie pal. popiežiu Paulių VI pavadintas „Bažnyčia bangavo kaip nerami jūra“. Pasakojime iškyla audringas laikotarpis po Vatikano II Susirinkimo, Šventojo Sosto diplomatijos kontūrai, nevienareikšmiškai vertinta Ostpolitik, kontaktai su sovietų valdomos Lietuvos dvasininkais, LKB Kronikos atgarsiai.

Praėjusį sekmadienį per Kristaus Visatos Valdovo iškilmę Kauno arkikatedroje teikti lektorių bei akolitų  skyrimai. Liturgijoje pristatyti ne tik būsimieji kunigystės, bet taip pat tikinčiųjų bendruomenei dar menkiau pažįstamos nuolatinių diakonų tarnystės kandidatai.

Praėjusį sekmadienį Vilniaus liuteronai šventė parapijos atkūrimo, bažnyčios restauravimo ir sekmadieninės mokyklėlės sukaktis. Pusantro tūkstančio narių turinti parapija džiaugiasi, kad joje krikštų dešimteriopai daugiau negu laidotuvių.

Savaitraštyje „Veidas“ evangelikų liuteronų vyskupas Mindaugas Sabutis komentuoja palyginti menką Lietuvos gyventojų įsitraukimą į labdaros akcijas, pasirengimą aukoti vargstantiems. Jis pastebi, kad įprotis dalytis ir aukoti formuojasi lėtai: tai vidinės laisvės išraiška. Vis dėlto, palyginti su ankstesniais metai, yra didelių pokyčių.

Lietuvoje jau šeštus metus organizuojamos Pasaulinės lyderystės konferencijos. Šiemet Klaipėdoje į konferencijos programą tarp užsienio lektorių buvo įtrauktas Lietuvos visuomenės sveikatos puoselėtojas dr. Aurelijus Veryga. Jo mintis portale „lrytas.lt“ perteikia Sigita Purytė. Visuomenės sveikatos srityje darbuotis pasirinkęs medikas sako: „Mano misija, kad kuo daugiau žmonių pajaustų, kad sveikas ir blaivus gyvenimas nėra praradimas, bet didelė laimė“.

„Bernardinai. lt“Monika Midverytė OFS  rašo apie apgailėtinus politikų laviravimus, siekiant išlaikyti prekybą alkoholiu degalinėse. Siūlomą kompromisą leisti pardavinėti „silpną“alkoholį ji siūlo formuluoti be užuolankų: „Seimas svarstys, ar pardavinėti „silpną“ mirtį.

Portale „Pro Patria“ pateikiamas „Laisvosios bangos“ radijuje nuskambėjęs pokalbis apie daugiau kaip dešimtmetį trunkantį Dirbtinio apvaisinimo įstatymo rengimą. Apie tai pasakoja „Laisvosios visuomenės instituto vadovė teisininkė Kristina Zamarytė-Sakavičienė ir bioetikos specialistas kunigas Andrius Narbekovas. Pokalbyje atskleidžiama, kad daugiausia vertybinių diskusijų kelia perteklinių embrionų kūrimo, kitaip tariant, žmogaus gyvybės apsaugos problema. Komentuojama ir socialdemokrato Juro Poželos pateiktas antikonstitucinis bandymas „apeiti“ šį klausimą, pavedant šios srities reglamentavimą Vyriausybei.

Dienraštyje „Bernardinai.lt“ Šeimos instituto vadovė Jolanta Ramonienė pasakoja apie Seimo komiteto vilkinimą konstituciškai apibrėžti šeimą. Prieš dvejus metus 106 Seimo nariai pasiūlė Konstitucijoje aiškiai įtvirtinti, kad šeima sukuriama sudarant santuoką, taip pat kyla iš motinystės ir tėvystės. Tačiau Teisės ir teisėtvarkos komitetas vengia atsakomybės aiškiai išreikšti poziciją dėl šeimos sąvokos.

Laikraštyje „XXI amžius“ aprašomas Negimusio kūdikio dienos minėjimas Klaipėdoje. Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje buvo įrengta instaliacija iš dviejų dalių: prie Šv. Kryžiaus altoriaus vaizduota nepriimta negimusiųjų dovana, o prie centrinio altoriaus vežimėlyje gulintis kūdikis priminė per Dievo malonę ateinančią gyvybės dovaną.