Soc. tinklai:

RSS:

Vatikano radijas

Popiežiaus ir Bažnyčios balsas

Kalba:

Popiežius \ Kelionės

Popiežius Pranciškus CAR: taika nėra parašas ant dokumento, bet kasdienis darbas

Pakeliui į mečetę - AP

2015/11/30 16:44

Pirmadienį, lapkričio 30 dieną, popiežius Pranciškus pradėjo antrąją ir paskutinę vizito Centrinės Afrikos Respublikoje dieną. Šio vizito pradžioje, sekmadienį, pereinamojo laikotarpio prezidentės Catherine Samba – Panza rūmuose, dalyvaujant šalyje esantiems diplomatams ir kitiems valdantiesiems, Šventasis Tėvas trimis žodžiais išreiškė savo linkėjimus šiai konfliktų ir skurdo labai nualintai šaliai: vienybė, orumas ir darbas. Vienybė, kuri nėra kova prieš skirtingumus – etninius ar religinius, bet jų sintezė. Orumas, kuris išreiškia pagarbą kiekvienam. Ne vien turtingiems, galingiems, privilegijuotiems. Ir darbas, kuris leistų kiekvienam gerinti savo, savo šeimos, savo vaikų sąlygas. Šios trys vertybės turi būti kuriamos su visų pagalba – pavienių asmenų, valstybės atsakingųjų, tarptautinių įmonių, tarptautinės bendruomenės. Žinoma, ir su didžiuliu Bažnyčios įsipareigojimu.

*

Sekmadienio dieną popiežius užbaigė su tais, kuriuos jo linkėjimai ypatingai liečia – su jaunuoliais, kurie palengva perims atsakomybę už šalį ir patys kurs jos ateitį. Jaunuoliai buvo pakviesti į atgailos ir maldos budėjimą, Pranciškus su jais pabuvo apie valandą, per kurią taip pat išklausė keletą išpažinčių.

Kaip jau ne vieną kartą, taip ir šiame susitikime Šventasis Tėvas įteikė savo anksčiau parengtus apmąstymus, pats kalbėdamas spontaniškai, atsakydamas tiesiogiai į tai, ką mato ir ką girdi. Įteiktoje kalboje viena iš pagrindinių temų buvo atleidimas, gailestingumas, Dievo gailestingumo ieškojimas. Daugybę kartų šioje kelionėje Afrikoje, ne vien Centrinės Afrikos Respublikoje, bet ir Kenijoje ar Ugandoje popiežius pabrėžė, kad taika tarp žmonių nepasiekiama be taikos širdyse, dvasioje, kuri sukuriama gaunant atleidimą ir jį suteikiant. Kitos dvi temos buvo pasitikėjimas keičiančia Dievo galia ir veikimas dėl pačių skurdžiausių, esančiųjų sunkiausioje padėtyje.

Kiek kitokiais žodžiais popiežius Pranciškus tai pasakė ir kalbėdamas spontaniškai, atsakydamas į jauno vaikino Evans Demba pasitikimo ir sveikinimo žodžius. Šis jaunuolis kalbėjo apie susitikimui parinktą banano augalo simbolį: jis turi stiprias šaknis, jis subrandina daug vertingų vaisių, miršta, bet palieka daigus, kurie jį pakeičia. Jo tėvynėje, sakė Evans Dembra, trūksta tų gerų šaknų ir žmonės lengvai nubloškiami prievartos, keršto, grobimo, naikinimo vėjo. Daug trokšta palikti šalį. Bet Šventojo Tėvo vizitas rodo, kad ne viskas prarasta. Ką reikia daryti, kad būtų pasiekta taika ir gerovė? „Šventasis Tėve, palaiminkite mus, padedant pasiekti kitą Gailestingumo ir Susitaikymo krantą“, sakė jis.

Brangūs jaunuoliai, visus šiltai sveikinu. Jūsų draugas kalbėjo visų vardu, pasakė, kad jūsų simbolis yra banano augalas, nes yra gyvenimo simbolis: visada auga, veisiasi, jo vaisiai turi daug vertės, bananas yra atsparus. Aš manau, kad tai aiškiai išreiškia jums tinkantį kelią šiuo sunkiu karo, neapykantos, pasidalijimo metu: atsparumo kelią, - kalbėjo Pranciškus.

Jūsų draugas sakė, kad kai kurie nori išvykti. Tačiau bėgti nuo gyvenimo iššūkių nėra išeitis. Būtina atsispirti, turėti drąsos atsispirti, kovoti dėl gėrio. (...) Bet kai kurie galėtų paklausti: „tėve, ką mes galime padaryti? Kaip mums atsilaikyti?“ Pasakysiu pora trejetą dalykų, kurie galbūt jums bus naudingi, - tęsė Šventasis Tėvas.

Pirmiausia, malda. Malda yra galinga! Malda įveikia blogį. Malda priartina prie Dievo, kuris yra visagalis. Jūsų paklausiu – ar meldžiatės? Neužsimirškite!

Antra, darbas dėl taikos. Ir taika nėra dokumentas, kuris pasirašomas ir tiek. Taika yra kuriama kasdien. Taika yra tarsi amatininko darbas, kuris daromas savo rankomis, savo gyvenimu. Kas nors paklaus – „tėve, bet kaip aš galiu tapti taikos amatininku?“. Pirmiausia, jokios neapykantos. Jei kas nors tau padarė bloga, bandyk atleisti. Daug atleidimo, be neapykantos. Pakartokime tai kartu, - paprašė popiežius. – Ir jei neturi neapykantos savo širdyje, jei atleidi, esi nugalėtojas. Nes laimėjai sunkiausią gyvenimo kovą, esi nugalėtojas meilėje ir per meilę ateina taika.

Karštai paraginęs savo jaunuosius klausytojus kovoti šią kovą, prieš neapykantą, dėl atleidimo, Pranciškus dar kartą juos paragino drąsai, kuria galima pavadinti krikščioniška: drąsai atleisti, drąsai mylėti, drąsai kurti taiką.

Brangūs jaunuoliai, esu labai patenkintas, kad galėjau jus sutikti. Šiandien atidarėme Dievo Gailestingumo Duris. Pasitikėkite Dievu. Jis yra gailestingas, Jis yra meilė, Jis gali mums duoti taiką. Todėl jums pirmiausia pasakiau, kad reikia melstis: kad atsilaikytume, kad mylėtume, kad nebūtų neapykantos, kad būtumėme taikos amatininkais. (...) Ir prašau melstis už mane, kad būčiau geras vyskupas, kad būčiau geras popiežius, - pridūrė Pranciškus, suteikdamas taikos ir meilės palaiminimą susitikimo dalyviams bei jų šeimoms.

*

Antradienio dieną popiežius Pranciškus pradėjo nuo apsilankymo centrinėje Bangui mečetėje. Pirmiausia į jį kreipėsi šių musulmoniškų maldos namų imamas Tidiani Moussa Naibi, „Centrinės Afrikos Respublikos musulmonų ir savo vardu“. Užsimindamas apie susirėmimus šalyje, dažnai su religinio priešiškumo atspalviu, imamas išreiškė tvirtą nuostatą, kad ne tai yra musulmonų ir krikščionių, mokėjusių sugyventi, santykių pagrindinė taisyklė ir tvirtą viltį, kad tai laikinas momentas. „Ne, šalies žmonės nėra atsidavę konfliktams ir prievartai. Ne, dabartinė mūsų krašto situacija nesitęs amžinai. Tai mūsų istorijos momentas. Žinoma, skaudus, apgailėtinas, bet tik momentas“, sakė jis.

Mano sielovadinis vizitas Centrinėje Afrikos Respublikoje nebūtų buvęs pilnas be šio susitikimo su musulmonų bendruomene, - pasakė popiežius, padėkodamas už sveikinimą ir svetingą priėmimą.

Krikščionys ir musulmonai yra broliai, turime save taip suvokti ir taip elgtis. Žinome, kad paskutinieji įvykiai ir prievartos epizodai, kurie sukrėtė šalį nebuvo motyvuoti iš tiesų religiškai. Tas, kuris sako tikįs Dievą, turi būti taikos vyras arba moteris. Krikščionys, musulmonai ir tradicinių religijų išpažinėjai taikiai sugyveno kartu daug metų. Turime išlikti vieningais, kad būtų nutraukti veiksmai, kurie iš vienos ar kitos pusės bjauroja Dievo Veidą ir galiausiai siekia, bet kokiomis priemonėmis, ginti pavienius interesus bendro gėrio sąskaita. Kartu sakykime „ne“ neapykantai, kerštui, prievartai, ypač tai, kuri vykdoma Dievo ar religijos vardu. Dievas yra taika, „salam“.

Pranciškus padėkojo tiems krikščionių ir musulmonų vyresniesiems ir visiems tikintiesiems, kurie vienas dėl kito padarė daugybę draugiškumo, solidarumo gestų.

Išėjęs iš mečetės Pranciškus trumpai apsilankė priešais esančioje mokykloje, kur mokosi ir krikščionių, ir musulmonų vaikai. Šis vizitas nebuvo oficialiojoje programoje. Panašiai sekmadienį popiežius užsuko į Bangui vaikų ligoninę. Ir tai nebuvo įtraukta ir dienos programą, tačiau aišku, kad apie šią stotelę Šventasis Tėvas buvo pagalvojęs: ligoninei jis perdavė iš anksto paruoštas vaistų dėžes. Dar vienas susitikimas, apie kurį nebuvo iš anksto skelbta, įvyko šeštadienį, Ugandoje – vakare popiežius privačiam pokalbiui priėmė kaimyninio Pietų Sudano prezidentą Salva Kiir, kurio šalis taip pat išgyvena labai neramius laikus. (Vatikano radijas)

2015/11/30 16:44