Bendroji audiencija. „Dėkoju Dievui už kelionę į Afriką“

Dėkoju Viešpačiui už didžią dovaną, dėkoju, kad man leido aplankyti tris Afrikos šalis. Afrika graži, nepaisant skandalingo turto ir skurdo suokalbio, kuris daro gėdą visai žmonijai. Trečiadienio rytą vykusios bendrosios audiencijos metu popiežius Pranciškus kalbėjo apie ką tik pasibaigusią savo kelionę į Keniją, Ugandą ir Centrinės Afrikos Respubliką. Popiežius dar kartą padėkojo trijų aplankytų valstybių vadovams ir vyskupams už kvietimą pas juos atvykti, taip pat visiems kas įvairiais būdais dalyvavo pasirengimuose. Savo kalboje Šventasis Tėvas trumpai apžvelgė pagrindinius kelionės įvykius.

Pradėdamas nuo pirmos aplankytos šalies – Kenijos – popiežius sakė, kad ji tam tikra prasme įkūnija mūsų epochai metamą globalinį iššūkį: saugoti kūriniją ir taikyti tokius vystymosi modelius, kurie garantuotų teisingumą ir visokeriopą pažangą. Pranciškus priminė, kad šia tema jis kalbėjo susitikdamas su šalies valdžios vadovais, o taip pat lankydamasis Nairobyje įsikūrusiame Jungtinių Tautų organizacijos padalinyje. Teisingumo ir solidarumo būtinumas iškeltas ir lankantis viename vargingiausių Nairobio miesto kvartalų. Kalbėdamas apie susitikimus su Kenijos tikinčiųjų bendruomene, popiežius priminė vietinės Bažnyčios šiam vizitui parinktą moto: „Turėkite tvirtą tikėjimą, nebijokite“. Pagal šiuos žodžius kasdien gyvena daugybė paprastų nuolankių žmonių. Šiuos žodžius tragiškai ir herojiškai liudijo Garisos universiteto studentai, balandžio 2 d. nužudyti dėl to, kad krikščionys. Jų kraujas yra brolybės ir taikos sėkla Kenijai, Afrikai ir visam pasauliui.

Vizito antroje šalyje, Ugandoje, metu visuose susitikimuose buvo minimos šiemet sukankančios kankinių kanonizavimo penkiasdešimtosios metinės. Ugandos kankinius paskelbė šventaisiais palaimintasis popiežius Paulius VI. Dėl to ir vizito moto buvo žodžiai: „Tapsite mano liudytojais“. Popiežius atkreipė dėmesį, kad prieš šiuos Apaštalų darbų knygos žodžius, viena eilute anksčiau sakoma: „Kai ant jūsų nužengs Šventoji Dvasia“ (Apd 1,8). Šventoji Dvasia duoda gyvybę mokinių ir misionierių širdims ir rankoms, - sakė Pranciškus. Visoje Ugandoje mačiau Šventosios Dvasios įkvėptą uolų liudijimą. Tai visų pirma katechetų tarnystė, už kurią jiems padėkojau ir kurią padrąsinau; tai ir artimo meilės darbai, kuriuos mačiau su pasiaukojimu vykdomus vargstančių, sergančių ir neįgalių žmonių labui. Liudytojai yra ir jauni žmonės, kurie, nepaisant sunkumų, nepraranda vilties ir stengiasi gyventi ne pagal pasaulio dvasią, bet pagal Evangeliją, kurie nebijo eiti prieš srovę. Liudytojai yra kunigai ir vienuoliai, kurie kiekvieną dieną vis iš naujo taria Kristui savo visišką „taip“ ir su džiaugsmu tarnauja šventajai Dievo tautai.

Trečiasis kelionės etapas buvo apsilankymas Centrinės Afrikos Respublikoje, geografiniame žemyno centre. Popiežius prisipažino, jog nuo ketinimo apsilankyti šioje šalyje buvo pradėta rengti visos šios kelionės programa. Ši šalis stengiasi išbristi iš sunkių, visus gyventojus labai varginančių konfliktų laikotarpio, dėl to buvo nuspręsta šios šalies sostinės katedroje, savaitę prieš Gailestingumo jubiliejaus pradžią, atidaryti jubiliejaus šventąsias duris. Šios šalies gyventojų, o taip pat ir visų afrikiečių viltis, gerai išreiškia šiam vizitui parinktas moto – Jėzaus mokiniams tarti žodžiai: „Irkimės anapus“ (Lk 8,22).  Persikelti į kitą krantą, pasak popiežiaus, šios šalies visuomenei reiškia vieną kartą visiems laikams nusigręžti nuo karų, nesantaikos, skurdo, rinktis taiką, santarvę, vystymąsi. Tai reikalauja, kad „perėjimas“ visų pirma įvyktų kiekvieno žmogaus sąžinėje, ketinimuos ir laikysenoje. Labai svarbus religinių bendruomenių vaidmuo. Dėl to vizito Centrinės Afrikos Respublikoje metu popiežius susitiko ir su protestantų bei musulmonų bendruomenių atstovais.

Bendrosios audiencijos metu pasakodamas apie savo kelionę į Afriką popiežius taip pat padėkojo misionieriams už jų nuveiktus darbus, už pasiaukojimą tarnaujant Kristui ir vietiniams žmonėms. Tai pavyzdys jaunimui nebijoti drąsių pasirinkimų. Jau laikas apsispręsti ir prašyti Viešpatį, kad jis tau pasakytų, kokia yra jo valia, - sakė Pranciškus. Prašau, neatmesk galimybės tapti misionieriumi, nešti meilę, žmoniškumą, tikėjimą į kitas šalis. Tai nereiškia prozelitizmo. Ne. Tuo užsiima kiti, kurie siekia kitų tikslų. Tikėjimą reikia skelbti visų pirma pavyzdžiu ir po to žodžiu. Lėtai.

Kartu šlovinkime Viešpatį už šią piligrimystę į Afriką, - sakė Pranciškus, baigdamas savo kalbą, - ir mums terodo kelią trys Afrikoje skambėję raktažodžiai: „Turėkite tvirtą tikėjimą. Nebijokite“, „Tapsite mano liudytojais“, „Irkimės anapus“. (Vatikano radijas)