2015-12-02 17:27:00

Naujas katalikų delegacijos vizitas Šiaurės Korėjoje


Nuo gruodžio 1 iki gruodžio 4 dienos vyksta Pietų Korėjos katalikų, tarp kurių ir keturių vyskupų, delegacijos vizitas Šiaurės Korėjos sostinėje. Po ilgokos pauzės, nuo 2008 metų, Šiaurės Korėjos režimas pastaraisiais mėnesiais leido apsilankyti kelioms krikščionių ar tarpreliginėms delegacijoms.

Spalio pabaigoje sostinėje Pchenjane apsilankė dvi krikščionių delegacijos: viena, pasiųsta Pietų Korėjos katalikų kunigų, o antra – Azijos krikščionių konferencijos ir Pasaulinės Bažnyčių tarybos, sudaryta iš protestantų ir ortodoksų. Lapkričio 9-10 dienomis apsilankė didelė, 150 asmenų delegacija iš Pietų Korėjos, atstovaujančia septynioms didžiausioms šalies religijoms.

Sostinėje Pchenjane formaliai atviri treji krikščioniški maldos namai – viena katalikų bažnyčia ir dvi protestantų. Tačiau iki šiol neaišku ar egzistuoja Šiaurės Korėjoje tikros krikščionių bendruomenės. Prieš Korėjos padalijimą dabartinėje šiaurinėje dalyje, manoma, gyveno per 55 tūkstančius katalikų. Tad yra spėjančių, kad nepaisant aršaus persekiojimo, vis dar gali būti išlikę slaptų katalikų šeimų, kaip kad jau yra buvę įvairių tautų istorijoje. Krikščionių delegacijas pasitinka Šiaurės „Korėjos katalikų asociacijos“ nariai, pasak kurių sostinės katalikų bažnyčioje sekmadienį susirenka per du šimtus tikinčiųjų maldai be kunigo – krašte nėra nei vieno reziduojančio dvasininko. Tačiau vienas aukštas propagandos pareigūnas, pabėgęs į Pietų Korėją, tvirtino, kad tiek asociacija, tiek tariamai kas sekmadienį besirenkanti bendruomenė yra režimo kuriama fikcija, ciniškai aiškinant, jog valstybėje egzistuoja religijos laisvė.

Nepaisant to, Pietų Korėjos katalikų Bažnyčia stengiasi užmegzti ir palaikyti ryšius su Šiaurės Korėja dėl įvairių motyvų. Lapkričio 24 dieną Seulo kardinolas Andrius Yeom Soo-jung, prieš Mišias, susiejo netrukus pradidėsiantį Gailestingumo jubiliejų, susitaikymo ir atleidimo temas, su Pietų ir Šiaurės Korėjų susitaikymu, už kurį, tiesą sakant, meldžiamasi jau seniai. Iš kitos pusės, galbūt ateis diena, kai Šiaurės Korėja leis atvykti kunigui, kuris pradėtų vykdyti nuolatinę sielovadą, gal iš pogrindžio pasirodytų vienas kitas katalikas. Trečia, Bažnyčia gali tapti tuo nešališku tarpininku, kuris leistų susipriešinusioms pusėms pradėti kalbėtis, spręsti bent kai kuriuos klausimus. (Vatikano radijas)








All the contents on this site are copyrighted ©.