2015-12-05 00:00:00

Salvadoras: 35-osios moterų misionierių nužudymo metinės


Šiomis dienomis JAV katalikiškų moterų vienuolijų konferencija (LCWR) ir Salvadoro fundacija „SHARE“ surengė nedidelę piligrimystę vietoje, kur prieš 35 metus buvo nužudytos keturios misionierės moterys. Žmogžudystės vykdytojai buvo nubausti, bet organizatoriai ir slapstytojai atsakomybės išvengė.

JT „Tiesos“ komisijos ataskaitoje, JAV kongreso tyrime ir kituose šaltiniuose atrasime trumpą faktų santrauką: 1980 metų gruodžio 2 dienos vakare į Comalapa tarptautinį oro uostą, netoli Salvadoro sostinės, iš Nikaragvos atskrido dvi Maryknoll kongregacijos seserys misionierės – Ita Ford (40 m.) ir Maura Clark (49 m.). Jas čia pasitiko Dorothy Kazel (40 m.), sesuo uršulietė, ir Jean Donovan (27 m.), misionierė pasaulietė, atvykusi į misijas per savo vyskupiją, dėl asmeninio troškimo giliau išgyventi savo tikėjimą. Visos jos buvo iš JAV ir darbavosi tarp vargšų.

Išvažiavus iš oro uosto jos buvo sustabdytos Salvadoro nacionalinės gvardijos patrulių. Kitą dieną, gruodžio 3-ąją, pakelėje buvo surasti jų kūnai su šautinėmis žaizdomis. Atvykęs pareigūnas nurodė vietiniams žmonėms jas tuoj pat palaidoti, tačiau dar kitą dieną JAV ambasadorius, sužinojęs apie savo bendrapiliečių mirtis, išreikalavo kūnus iškasti, nuvežti į ligoninę ir atlikti tyrimą.

Po akivaizdžių slapstymo pastangų 1984 metais pagaliau ilgomis įkalinimo bausmėmis buvo nuteisti penki egzekucijoje dalyvavę kariai. Iš pradžių buvo spėliojama, kad nusikaltimas galėjo būti įvykdytas netyčia: pavyzdžiui apšaudant misionierių automobilį, joms nesupratus, kad reikia sustoti prie kelio blokavimo punkto. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad sulaikyti vienuoles buvo rengiamasi dar prieš joms nusileidžiant ir kad nurodymai kariams buvo atsiųsti iš aukščiau. Juos siuntę asmenys liko neišaiškinti.

Ši byla sukėlė daug atgarsių ir JAV, kurios rėmė tuometinį Salvadoro karinį režimą, kaip atsvarą Sovietų Sąjungos remiamoms kairioms ginkluotoms grupuotėms. 12 metų trukusio pilietinio karo susidūrimuose žuvo dešimtys tūkstančių žmonių. Dažnai nekaltų civilių egzekucijos buvo vykdomos remiantis vien įtarimais, kad jie simpatizuoja kitai pusei. Šiame kontekste daug Bažnyčios aktyvistų atsidūrė nepavydėtinoje padėtyje: jei išdrįsdavo viešai kalbėti apie objektyvų skurdą ir objektyvius karinės diktatūros piktnaudžiavimus, beveik automatiškai buvo priskiriami kairiųjų sukilėlių rėmėjams. Arba priešingai, dėl piktnaudžiavimų ar ideologijos sukritikavę sukilėlius tapdavo diktatūros tarnais, kuriuos reikia nubausti mirtimi.

Šių metų gegužės 23 dieną palaimintuoju buvo paskelbtas San Salvadoro arkivyskupas Oscar Romero, kuris buvo nušautas tais pačiais 1980 metais, kovo 24 dieną. Žudiko kulka jį pakirto Mišių metu, prie altoriaus, kaip tik tą minutę, kai jis iškėlė aukojamą Eucharistiją. Mirties nuosprendį jam lėmė tai, kad jis viešai pasmerkė diktatūros piktnaudžiavimus, pakvietė karininkus ir kareivius atsisakyti amoralių aktų. Arkivyskupui Romero buvo pripažinta kankinystė „dėl neapykantos tikėjimui“ ir toms nuostatoms, žodžiu ir veiksmu, kurių jis, dėl tikėjimo, viešai laikėsi. Moterys misionierės, kaip ir dar šeši jėzuitai 1989 metais, buvo nužudyti dėl panašių motyvų. (Vatikano radijas) 








All the contents on this site are copyrighted ©.