2015-12-10 17:47:00

Katalikai nesiekia atversti žydų. Dokumentas apie dvišalį dialogą


Spalio 28 d. sukako 50 metų nuo Vatikano II Susirikimo deklaracijos „Nostra aetate“ paskelbimo. Joje kalbant apie Bažnyčios santykius su nekrikščioniškomis religijomis, daugiausia dėmesio skiriama krikščionių santykiams su Senojo Testamento tradicija. Praėjus penkiems dešimtmečiams nuo deklaracijos paskelbimo, Popiežiškoji religinių ryšių su judaizmu komisija paskelbė naują dokumentą, naujai apmąstantį su katalikų ir žydų santykiais susijusius teologinius klausimus. Dokumentas, pavadintas šv. Pauliaus laiško romiečiams žodžiais „Dievo malonės dovanos ir pašaukimas – neatšaukiami“ (Rom 11,29) buvo pristatytas ketvirtadienio rytą Vatikano spaudos salėje. Naujo dokumento pristatyme pirmasis kalbėjo religinių ryšių su judaizmu komisijos vadovas kard. Kurt Koch.

Dokumentą sudaro įvadas ir septyni skyriai. Įvade primenama, kad Vatikano II Susirinkimo deklaracija „Nostra aetate“ naujai prabilo apie Katalikų  Bažnyčios ir žydų tautos dialogą, aiškindama jį naujame teologiniame kontekste. Deklaracija kalba apie Senosios ir Naujosios Sandorų tarpusavio ryšius, apie Jėzaus Kristaus atnešto išganymo visuotinumą ir neatšaukiamą Dievo Sandoros su Izraeliu, apie tai kaip Izraelio tautos atžvilgiu suprasti Bažnyčios vykdomą evangelizavimo misiją. Dabar skelbiamas dokumentas pratęsia Susirinkimo deklaracijos svarstymus, papildo juos naujomis, dabartiniame kontekste subrandintomis įžvalgomis. Įvade pabrėžiama, kad šis tekstas nėra naujas Bažnyčios mokymo dokumentas, bet yra teologinė refleksija, kuria norima skatinti ir intensyvinti žydų ir katalikų teologinį dialogą.

Pirmajame dokumento skyriuje aptariamas deklaracijos „Nostra aetate“ poveikis ir konstatuojama, kad jos dėka, visų pirma dėl aiškiai suformuluotos Katalikų Bažnyčios pozicijos judaizmo atžvilgiu, buvo daug nuveikta teologinio dialogo sferoje ir užmegzta gili abipusė draugystė.

Antrame skyriuje kalbama apie ypatingą katalikų ir žydų dialogo statusą bendrame Katalikų Bažnyčios bendravimo su kitomis religijomis kontekste. Katalikų dialogas su žudais ir dialogai su kitomis religijomis yra skirtingi, neįmanomu jų gretinti dėl hebrajiškų krikščionybės šaknų.

Trečiasis skyrius kalba apie Dievo Žodžio apreiškimą judaizme ir krikščionybėje. Žydams Dievo Žodis yra apreikštas Penkianknygėje; krikščionims – Dievo Žodis yra įsikūnijęs Jėzuje Kristuje. Tačiau Dievo Žodis yra nedalomas ir reikalauja, kad žmonės surastų tokius atsakymus, kurie jiems padėtų pagal Dievo Žodį gyventi.

Ketvirtasis skyrius kalba apie Senosios ir Naujosios Sandorų santykį. Nors abi tradicijos jas suvokia skirtingai, Senoji Sandora ir Naujoji Sandora sudaro vieną Dievo Sandorą su žmonija. Tai savo ruožtu reiškia, kad ir Jėzaus Kristus atneštas išganymas liečia abi Sandoras. Apie tai kalbama penktame skyriuje, kuriame pabrėžiama, jog nors žydai netiki, kad Jėzaus Kristaus yra visuotinis žmonijos Išganytojas, jie irgi yra išganymo dalininkai, nes Dievo malonės dovanos ir pašaukimas – neatšaukiami, kaip sako šv. Paulius.

Šeštajame skyriuje sakoma, kad nors katalikai dialoge su žydais liudija savo tikėjimą į Jėzų Kristų, jie nesiima aktyvios misijos žydų tautos atžvilgiu ir nesiekia jų atversti. Katalikų dialogo su žydais tikslas – apie tai kalbama septintame dokumento skyriuje – vieni kitus geriau pažinti, vis labiau susitaikyti, kartu siekti teisingumo ir taikos, saugoti kūriniją, kovoti prieš antisemitizmą. Katalikai ir žydai turi bendradarbiauti padėdami vargstantiems, silpniems, atstumtiems žmonėms, kad šitaip jie kartu būtų palaima visam pasauliui. (Vatikano radijas)








All the contents on this site are copyrighted ©.