Minint „Nostra Aetate“ 50 m. - ortodoksų rabinų pareiškimas apie krikščionybę

Minint 50-ąsias dokumento „Nostra Aetate“ paskelbimo pasirašymo metines, 25 rabinų grupė, kurią sudaro atstovai iš Izraelio, Europos ir Šiaurės Amerikos,  išplatino pareiškimą pavadintą „Vykdant Mūsų Tėvo danguje valią: link bendradarbiavimo tarp žydų ir krikščionių“. Tai pirmasis ortodoksų rabinų pareiškimas apie dialogą ir santykius tarp krikščionių ir žydų nuo tada, kai Vatikano II Susirinkimas pradėjo naują etapą santykiuose su judaizmu.

Pareiškimo atspirties taškas tai Šoa, žyminti priešiškumo kulminaciją tarp žydų ir krikščionių. „Žvelgiant atgal, - rašo rabinai, - aiškėja, kad nesugebėjimas peržengti paniekos ir pradėti konstruktyvų dialogą vardan žmonijos gėrio susilpnino atsparumą piktavališkoms antisemitizmo jėgoms, kurios įtraukė pasaulį į žmogžudystes ir genocidą.

Tačiau 25 pasirašiusieji pripažįsta, kad „po Vatikano II Susirinkimo oficialus Bažnyčios mokymas apie judaizmą pasikeitė radikaliai ir neatšaukiamai. Dokumento „Nostra Aetate“ paskelbimas prieš 50 metų atvėrė kelią susitaikymo procesui tarp mūsų bendruomenių. Rabinai ypač vertina, kad Bažnyčia pripažįsta Izraelio unikalią vietą šventojoje istorijoje ir pasaulio išganyme plane. Šiandien žydai jaučia nuoširdžią meilę ir pagarbą iš daugelio krikščionių, per įvairias dialogo iniciatyvas, susitikimus ir konferencijas visame pasaulyje, - minima pareiškime.

Pasak ortodoksų rabinų, tai turi skatinti ir žydus kelti klausimus kokia krikščionių vieta Dievo plane pasauliui. Pripažįstame, kad krikščionybė nėra klaida ar atsitiktinumas, tačiau Dievo valios vaisius, dovana tautoms. Atskirdamas tarp jų judaizmą ir krikščionybę, Dievas norėjo atskirti bendražygius su svarbiais teologiniais skirtumais, tačiau ne atskirti priešus.

Pareiškimas tai ir  kvietimas pažvelgti nauju teologiniu žvilgsniu į bendradarbiavimą su krikščionimis: „Dabar, kai Katalikų Bažnyčia pripažino amžiną sandorą tarp Dievo ir Izraelio, mes, žydai, galime pripažinti krikščionybės kaip mūsų partnerio vertingumą pasaulio išganymo plane, nesibaimindami, kad šis bendrumas bus išnaudotas misionieriškais tikslais. Kaip patvirtino dvišalė Didžiojo rabinato ir Šventojo Sosto komisija, „daugiau nebesame priešai, tačiau neabejotinai bendražygiai skelbiant esmines moralines vertybes vardan žmonijos išgyvenimo ir gėrio. Niekas negali vienas įgyvendinti misijos, kurią jam Dievas patikėjo šiame pasaulyje“.  Tekste pabrėžiama, kad bendradarbiavimas nesumažina skirtingumų, kurie išlieka tarp dviejų bendruomenių ir religijų, tačiau akcentuojama: „Tikime, kad Dievui reikia daug pasiuntinių. Žydai ir krikščionys turi būti tarnystės, besąlygiškos meilės ir šventumo pavyzdžiais. Visi esami sukurti pagal šventą Dievo paveikslą, ir žydai bei krikščionys liks ištikimi Sandorai, kartu prisiimdami aktyvų vaidmenį pasaulio išganyme“.

Pareiškimo autoriai pakvietė kitus ortodoksus žydus prisijungti pasirašant šį dokumentą, kuris svarbus savo kvietimu draugiškam bendradarbiavimui tarp žydų ir krikščionių religinių lyderių. (Vatikano radijas)