Popiežiaus žinia Pasaulinei taikos dienai. Įveikti abejingumą

Antradienio rytą Vatikano spaudos salėje buvo pristatyta popiežiaus Pranciškaus žinia 49-ajai pasaulinei taikos dienai. Jos tema: „Įveik abejingumą ir laimėk taiką“. Prieš beveik penkis dešimtmečius popiežiaus Pauliaus VI įvesta Pasaulinė taikos diena kasmet minima sausio 1-ąją. Antradienio ryto spaudos konferencijoje Pranciškaus žinios tekstą pristatė Popiežiškosios teisingumo ir taikos tarybos pirmininkas kard. Peter Turkson su bendradarbiais.

Popiežius Pranciškus tvirtina, kad abejingumas yra viena pagrindinių kliūčių žmonių tarpusavio darnai, o tuo pačiu ir pasaulio taikai. Pasak Pranciškaus, pagrindinė visų abejingumo formų priežastis yra abejingumas Dievui. Abejingumas Dievui savaime veda prie abejingumo artimui ir kūrinijai. Tai viena rimčiausių pasekmių, kurias sukėlė iškreiptas humanizmas ir praktinis materializmas. Žmogus nieko kito nemato, tik save patį, jis yra įsitikinęs, kad tik nuo jo vieno priklaustojo jo paties ir visuomenės gyvenimas, jis nesijaučia niekam nieko skolingas, jis žino tik savo teises ir nesijaučia saistomas jokių pareigų. Abejingumas, prasidedantis individualaus gyvenimo sferoje, ja nesiriboja, bet yra tapęs globaliniu reiškiniu. Popiežius dar kartą pavartoja jau ne kartą iš jo lūpų skambėjusį „abejingumo globalizavimo“ terminą.

Kodėl abejingumas kelia grėsmę taikai? Visų pirma dėl to, kad nekreipiant dėmesio į neteisingumą ir nelygybę, nesipriešinant smurtui ir išnaudojimui vis labiau gilėja socialinė nedarna, labai lengvai virstanti konfliktais.

Kaip įveikti abejingumą? Kadangi abejingumas kitam žmogui ir pasauliui, kuriame gyvename, taip labai susijęs su abejingumu Dievui, tuomet ir abejingumo įveikimas turi prasidėti nuo asmeninio atsivertimo. Širdies atsivėrimą Dievo malonei visada lydi ir solidarumas, pasiryžimas siekti bendro gėrio. Popiežius pabrėžia, kad tai savaime neįvyksta, kad reikia darbo ir aukos. Priešintis abejingumo kultūrai visų pirma turi tėvai ir ugdytojai, nuo kurių labiausiai priklauso tikėjimo ir meilės, brolybės, dalijimosi, dėmesingumo ir rūpestingumo vertybių perdavimas jaunajai kartai. Ne mažiau atsakingi ir visi kiti, nuo ko priklauso šių vertybių sklaida, ypač visuomenės komunikavimo priemonių savininkai ir jose dirbantys žmonės.

Kad šis kelias yra teisingas, įrodo daugybė labai sėkmingai dirbančių nevyriausybinių ir karitatyvinių organizacijų, kurios tarnaudamos konkretiems žmonėms, rodydamos jiems dėmesį, savaime skleidžia santarvės ir brolybės atmosferą. Šia proga popiežius dar kartą reiškia padėką visiems kas atsiliepė į raginimą padėti pabėgėliams, priverstiems bėgti nuo karų.

Gruodžio 15-ąją paskelbtoje, bet gruodžio 8-ąją – Gailestingumo jubiliejaus atidarymo dieną pasirašytoje žinioje, popiežius linki, kad šventieji metai visus paskatintų pažvelgti giliai į savo sąžinę, pašalinti iš savęs abejingumą, siekti, kad asmeniname, šeimos, artimiausios aplinkos gyvenime būtų daugiau gerumo ir meilės. Popiežius kreipiasi į tarptautinę bendruomenę ir prašo siekti, kad būtų nutraukti visi konfliktai, naikinantys šalių materialines, kultūrines ir socialines vertybes, pakertantys jų moralinį ir dvasinį integralumą. Popiežius prašo nubraukti ar bent peržiūrėti neturtingų valstybių skolas, prašo taikyti tokias tarptautinio bendradarbiavimo politikas, kurios nekenktų žmonių išpažįstamoms vertybėms ir nesikėsintų į negimusiųjų gyvybę. (Vatikano radijas)