2015-12-16 16:41:00

Popiežius: Jubiliejus – atleisti ir prašyti atleidimo


Trečiadienio rytą popiežius Pranciškus Šv. Petro aikštėje susitiko su maldininkais, dalyvavusiais pirmoje Gailestingumo jubiliejaus šventųjų metų bendrojoje audiencijoje. Iki jubiliejaus pabaigos greta įprastinių bendrųjų audiencijų, vykstančių kiekvieną trečiadienio rytą, kartą per mėnesį popiežius Pranciškus su šventųjų metų piligrimais susitikinės ir šeštadieniais.

Šio trečiadienio bendrojoje audiencijoje popiežius Pranciškus kalbėjo apie visame pasaulyje ką tik švęstą Jubiliejaus pradžią. Praėjusį sekmadienį buvo atidarytos Romos katedros, Laterano Šv. Jono bazilikos, šventosios durys, - sakė Pranciškus. Gailestingumo durys buvo atidarytos ir visose pasaulio katedrose bei vyskupų nurodytose šventovėse ir kitose bažnyčiose. Jubiliejus švenčiamas visame pasaulyje, ne tik Romoje. Norėjau, - sakė popiežius, - kad Šventųjų durų ženklą turėtų visos vietinės Bažnyčios ir  kad kiekvienas galėtų švęsti Gailestingumo jubiliejų. Šventieji metai prasidėjo visoje Bažnyčioje ir jie, kaip Romoje, švenčiami kiekvienoje vyskupijoje. Popiežius taip pat priminė, kad pirmos Šventosios durys buvo atidarytos Centrinės Afrikos Respublikos sotinėje Bangui. Tad Jubiliejus švenčiamas visame pasaulyje, o Roma yra regimas visuotinės bendrystės ženklas.

Bendrystė tebūnie vis intensyvesnė, kad Bažnyčia būtų pasaulyje Tėvo meilės ir gailestingumo gyvas ženklas, kad Bažnyčia būtų meilės ir gailestingumo liudytoja. To būtinumą, - tęsė Pranciškus, - norėjau pabrėžti ir pasirinkdamas gruodžio 8-osios datą, kuri Jubiliejaus atidarymą sujungia su prieš penkis dešimtmečius užbaigtu Vatikano II Susirinkimu. Susirinkimas kontempliavo Bažnyčią ir ją pristatė bendrystės slėpinio šviesoje. Pasklidusi po visą pasaulį ir susidedanti iš daugybės vietinių Bažnyčių, ji visada yra viena Jėzaus Kristaus Bažnyčia, kurios jis norėjo ir už kurią save paaukojo. Bažnyčios vienybės šaltinis yra paties Dievo bendrystė. Bendrystės slėpinys, kurio dėka Bažnyčia yra Tėvo meilės ženklas, auga ir bręsta mūsų širdyse jei mylime taip, kaip mes esame mylimi, jei Kryžiuje atpažįstame tą meilę ir į ja pasineriame. Tai beribė meilė, kurios veidas – atleidimas ir gailestingumas.

Gailestingumas ir atleidimas neturi likti tik gražiais žodžiais, bet juos reikia liudyti kasdieniame gyvenime, - sakė popiežius pirmoje šventųjų metų katechezėje. Meilė ir atleidimas turi tapti konkrečiais regimais ženklais, bylojančiais, kad tikėjimas perkeitė mūsų širdis ir kad mumyse gali pasireikšti paties Dievo gyvenimas. Mylėti ir atleisti kaip Dievas myli ir atleidžia – tai gyvenimo programa, kuri turi būti vykdoma be pertraukų ir išimčių. Ji mus ragina be paliovos eiti pirmyn, įsitikinusiems, kad mus lydi tėviškas Dievo artumas.

Toliau katechezėje popiežius kalbėjo apie žengimo pro Šventąsias duris ženklą. Šventosios durys – tai paties Jėzaus simbolis. „Aš esu vartai. Jei kas eis per mane, bus išgelbėtas” (Jn 10,9). Tad žengimas pro Šventąsias duris tai mūsų pasitikėjimo Viešpačiu ženklas; pasitikėjimo Juo, kuris atėjo ne mūsų teisti, bet gelbėti. Būkite atsargūs, kad neatsirastų koks nors gudruolis reikalaujantis užmokesčio, - įspėjo popiežius. Už išganymą nereikia mokėti. Neįmanoma išganymo nusipirkti. Jėzus yra vartai. Nereikia už Jėzų mokėti! Tie kurie neina kaip dera pro šiuo vartus yra vagys ir plėšikai.

Žengdami pro Šventąsias duris, atsiminkime, kad ir mūsų širdžių durys turi būti atidarytos. Štai aš stoviu prie Šventųjų durų ir prašau: „Viešpatie, padėk man atverti širdies duris!“  Šventieji metai neduotų jokios naudos jei Kristus neįeitų pro mūsų širdies duris ir mūsų nepaskatintų eiti pas kitus žmones nešiniems jo meile.

Popiežius paminėjo ir dar vieną labai svarbų Jubiliejaus ženklą – išpažintį. Priimti sakramentą, kuris mus sutaikina su Dievu, reiškia asmeniškai patirti jo gailestingumą. Susitikti su Tėvu, kuris viską atleidžia.  Dievas supranta visą mūsų ribotumą, visus mūsų prieštaravimus. Jis mums yra artimesnis kaip tik tą akimirką kai išpažįstame nuodėmes ir prašome atleidimo. Dar daugiau, jis sako, kad tą akimirką kai mes išpažįstame nuodėmes, danguje yra šventė. Štai koks yra Dievo gailestingumas. Nebijokime.

Kiek kartų esu girdėjęs sakant: „Tėve, aš nesugebu atleisti“, - sakė Pranciškus. Visi esame su tuo susidūrę. Bet kaipgi galima prašyti Dievą atleidimo, jei mes patys neatleidžiame? Nepaprastai svarbu ne tik sulaukti atleidimo, bet ir atleisti. Ne kartą esu girdėjęs sakant: „Aš negalėjau žiūrėti į tą žmogų. Aš jo nekenčiau. Tačiau vieną dieną aš paprašiau, kad Viešpats mane atleistų nuodėmes, o kartu ir aš atleidau tam žmogui“. Tokie dalykai dažnai atsitinka. Mes irgi turime tokią galimybę.

Tad, drąsos! Pradėję Jubiliejų, pasinaudokime galimybės, kuriose slypi didžiulė meilės jėga. Viešpats mus telydi ir tepadeda atpažinti kitus svarbius ženklus, kuriuos jis mus duoda gyvenime. Drąsiai pirmyn! (Vatikano radijas)








All the contents on this site are copyrighted ©.