R. Cantalamessa: Marija – Gailestingumo Motina ir Dukra

Penktadienio rytą Vatikano rūmų Redemptoris Mater koplyčioje Popiežiaus namų pamokslininkas t. Raniero Cantalamessa OFM Cap sakė trečią ir jau paskutinį šių metų Advento pamokslą. Jame buvo komentuojamas Vatikano II Susirinkimo konstitucijos Lumen gentium aštuntasis skyrius „Švenčiausioji Mergelė Marija, Dievo Gimdytoja, Kristaus ir Bažnyčios slėpinyje“.

Pasak pamokslininko, pagrindinė Susirinkimo mariologijos naujovė yra ta, kad svarstymai apie Mariją įterpti į konstituciją, kalbančią apie Bažnyčią. Susirinkimas kalba apie Mariją ne atskirai, tarsi ji užimtų tarpinę poziciją tarp Kristaus ir Bažnyčios, bet kalba apie Mariją Bažnyčios viduje, taip kaip buvo apie ją kalbama Bažnyčios tėvų laikais. Marija, kaip sakė šv. Augustinas, yra tobuliausia Bažnyčios narė – ne šalia, ne aukščiau Bažnyčios, bet jos viduje. Kita Susirinkimo mariologijos naujovė yra Marijos tikėjimo iškėlimas. Tai irgi sugrįžimas prie Tėvų mokymo – iškeliamos ne Marijai suteiktos privilegijos, bet Marijos tikėjimas kaip asmeninis jos indėlis į išganymo slėpinį.

T. Raniero Cantalamessa penktadienio pamoksle kalbėjo ir apie Susirinkimo mariologijos svarbą ekumenizmui. Norėdami teisingai suprasti Marijos tarpininkavimą išganymo darbe, jį gretiname su Abraomo, apaštalų, sakramentų ir pačios Bažnyčios tarpininkavimu, o ne su dievišku ir žmogišku Kristaus tarpininkavimu. Didesnis atstumas yra ne tarp Marijos ir kitų Bažnyčios narių, bet tarp Bažnyčios su Marija ir Kristaus bei Trejybės, tarp kūrinių ir Kūrėjo. Jei tai atsimename, aiškiau suvokiame ir Marijos tikėjimo svarbą. Jei Abraomą dėl visko ką jis nuveikė Biblija vadina „tikėjimo tėvu“, tai Bažnyčia gali vadinti Mariją visų mūsų motina, tikinčiųjų motina.

Kas gi atsitiko kad išsiskyrė katalikų ir protestantų požiūriai į Mariją? Pasak popiežiaus pamokslininko, mes, katalikai, turėtume pripažinti, jog ypač paskutiniaisiais šimtmečiais, pasidarbavome, kad mūsų požiūris į Mariją būtų nepriimtinas broliams protestantams. Visų pirma tai Marijos gerbimas be pakankamai aiškaus biblinio pagrindimo; nepakankamai pabrėžtas Marijos subordinuotas vaidmuo Dievo Žodžio, Šventosios Dvasios ir Jėzaus atžvilgiu. Pastarųjų kelių šimtmečių mariologija buvo tarsi naujų titulų ir naujų maldingumo formų gamykla, dažnai polemizuojant su protestantais, naudojant Mariją – mūsų visų Motiną – kaip ginklą prieš juos. Protestantus, savo ruožtu, labai paveikė racionalizmas. Marija, būdama ne idėja, bet konkretus asmuo, moteris, nesileido teorizuojama ar paverčiama abstrakčiu principu, dėl to kraštutinis racionalizmas ją pašalino iš teologijos horizonto. Tačiau šiandieninis ekumeninis dialogas ankstesnius skirtumus jau gerokai sumažino ir, kaip sakė t. Cantalamessa,  taip pat ir šioje srityje katalikai ir protestantai gali suartėti ir jau yra gerokai suartėję.

Pažiūrėkime ar ką tik prasidėję Gailestingumo metai padeda mums ką nors nauja sužinoti apie Dievo Motiną. Popiežiaus namų pamokslininkas priminė senąją maldą „Salve, Regina“, kurioje Mergelė Marija vadinama Gailestingumo Motina – Mater Misericordiae. Jis taip pat paminėjo, kad gruodžio 8 d. Šv. Petro aikštėje popiežiaus aukotų Gailestingumo jubiliejaus atidarymo Mišių metu prie altoriaus buvo iš Lenkijos Jaroslavo miesto graikų katalikų šventovės atvežta Marijos - Gailestingumo Vartų ikona.

Marija yra Gailestingumo Motina ir Vartai dviem prasmėm. Ji yra tarsi durys, pro kurias Dievo gailestingumas atėjo į pasaulį ir pro kurias mes galime įžengti į Dievo gailestingumą. Tai tikra tiesa, tačiau kartu tai tik vienas Marijos ryšio su Dievo gailestingumu aspektas. Ne tik per ją atėjo gailestingumas į pasaulį, bet ir pas ją atėjo gailestingumas, ji buvo gailestingumo adresatė. Ji ne tik išmeldžia gailestingumą, bet ji pati pirma gailestingumo sulaukė. Pati Marija tai sako savo Magnificat giesmėje: „Didžių dalykų padarė man Viešpats“. Marija yra ypatinga gailestingumo liudytoja, nes jis pat sulaukė gailestingumo, tačiau Dievo gailestingumas pasireiškė ne nuodėmių atleidimu, bet apsaugodamas ją nuo nuodėmės. Šia prasme, Marija yra ir gailestingumo Motina, ir Dukra. (Vatikano radijas)