Kalėdų Urbi et orbi

Popiežius Pranciškus viso pasaulio tikintiesiems palinkėjo Linksmų šventų Kalėdų  ir suteikė iškilmingą palaiminimą Urbi et orbi.

Nuoširdžiai sveikinu jus, brangieji broliai ir seserys, atvykusius į šią aikštę iš viso pasaulio, taip pat visus kas vienijasi su mumis radijo, televizijos ir kitų komunikavimo priemonių pagalba, - sakė Pranciškus. Tai Šventųjų Gailestingumo metų Kalėdos, tad visiems linkiu priimti į savo gyvenimą Dievo Gailestingumą, kurį mums padovanojo Jėzus Kristus, kad būtume gailestingi mūsų broliams. Šitaip mes ugdysime taiką. Džiugių Kalėdų!

Šventojo Tėvo kalba prieš palaiminimą Urbi et orbi

Brangieji broliai ir seserys, džiugių Kalėdų!

Kristus mums gimė, džiaukimės mūsų išgelbėjimo diena!

Atverkime savo širdis ir priimkime šios dienos malonę, kuri yra Jis pats. Jėzus yra toji šviesi „diena“, patekėjusi žmonijos horizonte. Gailestingumo diena, kurią Tėvas apreiškė žmonijai savo begalinį gerumą. Šviesos diena, kuri išsklaido baimės ir liūdesio sutemas. Taikos dieną, kurią tampa įmanoma susitikti, kalbėtis ir visų pirma susitaikyti. Džiaugsmo diena – „didžiojo džiaugsmo“ diena mažutėliams, nuolankiesiems ir visai tautai (plg. Lk 2,10).

Šią dieną Mergelė Marija pagimdė Jėzų, Išganytoją. Prakartėlėje matome Dievo mums duotą „ženklą“: kūdikį, suvystytą vystyklais ir paguldytą ėdžiose (plg. Lk 2,12). Kaip Betliejaus piemenys, ir mes einame pasižiūrėti šio ženklo, šio įvykio, kuris kasmet atsinaujina Bažnyčioje. Kalėdos tai įvykis atsinaujinantis kiekvienoje šeimoje, kiekvienoje parapijoje, kiekvienoje bendruomenėje, kurios priima Jėzuje Kristuje įsikūnijusią Dievo meilę. Kaip Marija, Bažnyčia visiems rodo šį Dievo „ženklą“: Kūdikį, kurį ji nešiojo savo įsčiose, kurį pagimdė, bet kuris yra Aukščiausiojo Sūnus, nes jis „iš Šventosios Dvasios“ (Mt 1,20). Jis yra Gelbėtojas. Jis yra Dievo Avinėlis, kuris sau susiverčia pasaulio nuodėmę (plg Jn 1,29). Kartu su piemenimis nusilenkime Avinėliui, pagarbinkime kūnu tapusį Dievo Gerumą, leiskime, kad mūsų akys prisipildytų atgailos ašarų ir kad jos nuplautų mūsų širdį. Visiems mums šito reikia.

Jis vienas, tik jis gali mus išgelbėti. Tik Dievo Gailestingumas gali išvaduoti žmoniją iš daugybės blogio formų, kartais siaubingų, kurias joje sukuria egoizmas. Dievo malonė gali atversti širdis ir atverti išeities kelius iš žmogiškai neišsprendžiamų situacijų.

Kur gimsta Dievas, gimsta viltis. Jis atneša viltį. Kur gimsta Dievas, gimsta taika. Kur gimsta taika, ten nebelieka vietos neapykantai ir karui. O vis dėlto, kaip tik ten, kur į pasaulį atėjo žmogumi tapęs Dievo Sūnus tebesitęsia įtampa ir smurtas, o taika vis dar yra dovana, kurios reikia maldauti ir kurią reikia kurti. Izraeliečiai ir palestiniečiai teatnaujina tiesioginį dialogą ir tepasiekia susitarimą, kuris leistų abiem tautoms darniai sugyventi, užbaigti ilgai jas supriešinusį ir visam regionui kenksmingą konfliktą.

Prašome Viešpatį, kad Jungtinėse Tautose pasiektas susitarimas kuo greičiau nutildytų ginklų griaudėjimą Sirijoje ir kad kuo greičiau pasibaigtų vietinius gyventojus iškankinusi humanitarinė krizė. Lygiai taip pat svarbu, kad visi paremtų ir susitarimą dėl Libijos ir kad būtų užbaigtas šalį slegiantis susiskaldymas ir smurtas. Tarptautinė bendruomenė vieningai tesistengia nutraukti smurtą ir kitose šalyse – Irake, Jemene, Užsachario Afrikoje, nuo kurio žūsta daug žmonių, kuris sukelia neapsakomas kančias, nepagailėdamas nė tautų istorinio ir kultūrinio paveldo. Atsimenu taip pat visus kas tapo žiaurių teroristinių išpuolių aukomis, ypač pastarojo meto pasikėsinimuose Egipto padangėje, Beirute, Paryžiuje, Bamake ir Tunise.

Kūdikis Jėzus teguodžia ir testiprina mūsų brolius, persekiojamus dėl tikėjimo įvairiose pasaulio šalyse. Jie yra mūsų dienų kankiniai.

Taikos ir santarvės meldžiame brangiems Kongo Demokratinės Respublikos, Burundžio ir Pietų Sudano gyventojams, kad tvirtėtų dialogas ir visų pasiryžimas kurti nuoširdžiai susitaikiusią, tarpusavio supratimu paremtą visuomenę.

Kalėdos teatneša tikrą taiką ir į Ukrainą, tesuteikia atgaivą visiems kas kenčia dėl konflikto ir teįkvepia valią vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, kad būtų atkurta santarvė visoje šalyje.

Šios dienos džiaugsmas teapšviečia kolumbiečių tautos pastangas, kad gaivinami vilties siektų trokštamos taikos.

Kur gimsta Dievas, gimsta viltis, o kur gimsta viltis, ten žmonės atranda savo orumą. O vis dėlto ir šiandien iš daugybės vyrų ir moterų atimtas žmogiškas orumas. Jie, kaip Kūdikis Jėzus, kenčia šaltį, skurdą, jie kitų žmonių atstumti. Mūsų artumas tepasiekia visus bejėgius, ypač kareiviais paverstus vaikus, smurtą kenčiančias moteris, prekybos žmonėmis ir narkotikais aukas.

Tesulaukia mūsų paguodos nuo skurdo ir karų bėgantys žmonės, keliaujantys nežmoniškomis sąlygomis, rizikuojantys gyvybe. Tebūnie atlyginta gausia palaima visiems, pavieniams asmenims ir valstybėms, už dosnią paramą ir prieglobstį suteiktą migrantams ir pabėgėliams, už suteiktą pagalbą, kad jie galėtų susikurti žmogaus vertą ateitį sau ir savo artimiesiems, kad galėtų integruotis į juos priimančias visuomenes.

Šią šventės dieną Viešpats tesugrąžina viltį neturintiems darbo ir teparemia atsakinguosius už politinį ir ekonominį gyvenimą, kad jie siektų visų gerovės ir gintų kiekvienos žmogiškosios gyvybės orumą.

Kur gimsta Dievas, ten žydi gailestingumas. Jis yra brangiausia Dievo mums duodama dovana, ypač šiais jubiliejaus metais, kuriais esame kviečiami atrasti mūsų dangiškojo Tėvo gerumą kiekvienam iš mūsų. Ypač kaliniams Viešpats tesuteikia malonę pajusti jo gailestingąją meilę, gydančią žaizdas ir nugalinčią blogį.

Šiandien visi kartu džiaukimės mūsų išgelbėjimo diena. Kontempliuokime prakartėlę, žiūrėkime į išskėstas Jėzaus rankas, matykime jose gailestingojo Tėvo glėbį; klausykime ką Kūdikis mums sako: „Savo giminių ir bičiulių labui sakysiu: Tebūna tavyje ramybė!“ (Ps 122,8).