2016-01-04 17:52:00

Naujas Irano ir Saudo Arabijos konfliktas didina įtampą regione


Vos prasidėjus 2016 metams tarptautinė žiniasklaida pranešė, kad Saudo Arabijoje, dvylikoje skirtingų vietų, buvo įvykdytos mirties bausmės, nukirsdinant, 47 teroristams. Buvo pridurta, kad beveik visi buvo musulmonai sunitai, priklausantys religinei daugumai Saudo Arabijoje, kurie anksčiau ar vėliau dalyvavo Al – Qaeda veikloje ar surengtuose teroristiniuose aktuose. Tai, pavyzdžiui, įtakingas praėjusio dešimtmečio teroristas Faris al-Zahrani. Tačiau ne visi sutinka su „terorizmo“ kaltinimu, kai kurie mirtimi nubaustieji esą buvo tik valdančiojo režimo kritikai. Taip ypač tvirtina vieno iš nubaustųjų mirtimi, šiitų imamo Nimr al Nimr šalininkai. Musulmonai šiitai yra mažuma Saudo Arabijoje, kurioje dominuoja itin radikali musulmoniškojo sunizmo versija, vahabitizmas. Prieš keletą metų prasidėjus maištams prieš šiaurės Afrikos arabų režimus, jų atgarsiai pasiekė ir Saudo Arabiją. Čia dviejų milijonų šiitų mažuma jaučiasi diskriminuojama, dauguma jų yra neturtingi. Daugumos vahabitų akyse jie yra eretikai. Šį socialinį konfliktą stiprina geopolitinis: sunitiškoji Saudo Arabija ir šiitiškasis Iranas yra tarpusavyje besivaržančios regioninės galybės, remiančios sau palankias politines ar karines grupuotes aplinkinėse šalyse.

Imamas Nimr al Nimr buvo suimtas ir 2014 metais nuteistas už kritiką valdančiajai Saudų šeimos dinastijai. Jis taip pat iškėlė mintį, kad šiitų gyvenamas regionas Saudo Arabijos rytuose galėtų būti prijungtas prie Bahreino, kuriame dauguma musulmonų yra šiitai, nors valdomi sunitų dinastijos.

Iranas į šiitų imamo egzekuciją reagavo aštriai. Abi šalys apsikeitė kaltinimais parama terorizmui. Pasak Irano užsienio reikalų ministro, Saudo Arabija už tai „brangiai sumokės“, kai kurie Irano musulmonų religiniai lyderiai pareiškė, kad Saudo Arabiją valdo nusikalstamas režimas. Įpykusi minia nuniokojo šios valstybės diplomatinę atstovybę Teherane. Galima atsiminti ir ankstesnius Irano kaltinimus dėl Saudo Arabijos elgesio su Jemeno šiitais, prieš kuriuos buvo pasiųsti tankai ir lėktuvai, tokio uolumo nerodant prieš ISIS teroristus, kurių doktrina turi daug bendrumo su vahabitizmu. Saudo Arabija atsakė diplomatinių santykių nutraukimu dėl kišimosi į jos vidinius reikalus, karališkosios šeimos nariui priklausantis dienraštis paskelbė straipsnį, kad „Iranas parodė tikrąjį veidą“, demonstruodamas atvirą paramą teroristui, kuris buvo nubaustas lygiai taip pat, kaip panašiai prasikaltęs sunitas. Valstybės nutraukė tarpusavio skrydžius. Ateina minios susirėmimų ir vandalizmo žinios ir iš Irako. Atgarsiai plinta dar toliau – konfliktą komentuoja Maskva, Londonas, Arabų Lyga, o Sudanas, Bahreinas ir Jungtiniai Arabų Emyratai iš solidarumo atšaukė savo ambasadorius iš Teherano.

Visa tai dar labiau komplikuoja padėtį regione. Regiono situaciją analizuojantys ekspertai baiminasi, kad ši nauja įtampos banga sužlugdys ar bevaisėmis pavers sausio 25 dieną Ženevoje planuojamas tarptautines derybas, JTO iniciatyva, dėl išeičių ieškojimo Sirijoje, suprantant, kad Irano ir Saudo Arabijos balsai jose bus labai svarbūs.

Ši nauja krizė gali turėti katastrofiškų pasekmių Libane, kuriame jau pusantrų metų nesugebama išrinkti prezidento, žinių agentūrai „Fides“ komentavo vienas ten reziduojantis kunigas. Pagal Libano santvarką, į premjero postą yra skiriamas sunitas, parlamento pirmininko šiitas, o prezidento krikščionis maronitas, taip sukuriant pusiausvyrą tarp didžiausių šalies religinių bendruomenių. Tačiau krikščionių, mažiausios bendruomenės, naujo prezidento išrinkimas yra užblokuotas sunitų ir šiitų konflikto, tiek šalies viduje, tiek už jos sienų. Nauja kandidato į prezidentus peržiūra buvo numatyta kaip tik sausio 7-ąją. Panašiai visame regione vietos krikščionys kenčia nuo didesnių jėgų santykių aiškinimosi ir bandymų monopolizuoti galią. (Vatikano radijas) 








All the contents on this site are copyrighted ©.