Popiežius: Bažnyčios pašaukimas - atspindėti Kristaus šviesą ir tarnauti

Trečiadienio rytą popiežius Pranciškus Šv. Petro bazilikoje aukojo šią dieną Bažnyčios liturgijoje minimos Kristaus Apsireiškimo – Trijų Karalių iškilmės Mišias. Po Evangelijos – šv. Mato užrašyto pasakojimo apie išminčių iš Rytų šalies apsilankymą pas Betliejuje gimusį Kūdikį, senu papročiu diakonas paskelbė šių metų kilnojamų švenčių – Pelenų trečiadienio (vasario 10), Velykų (kovo 27), Šeštinių (gegužės 5), Sekminių (gegužės 15) ir Devintinių (gegužės 26) datas, o taip pat, kad Adventas šiemet prasidės lapkričio 27 d.

Šventojo Tėvo homilija

Pranašo Izaijo žodžiai, skirti Jeruzalei, mus kviečia keltis, išeiti, išeiti iš užsidarymo, išeiti iš savęs, atpažinti gyvenime mums spindinčią šviesą: „Kelkis, nušviski, nes tavoji šviesa atėjo, Viešpaties šlovė virš tavęs sušvito“ (60,1). Viešpaties šlovė yra tavo šviesa. Bažnyčia negali manyti, kad ji spindi pati iš savęs. Tai paaiškina šv. Ambraziejaus pasiūlyta Bažnyčios metafora: Bažnyčia yra kaip mėnulis; ji šviečia ne savo pačios šviesa, bet atspindi Kristų; joje atsispindi Teisingumo Saulė, kad galime sakyti „gyvenu nebe aš, o gyvena manyje Kristus“. Kristus yra tikroji šviesa. Jei Bažnyčia yra Jam ištikima, jei Bažnyčia leidžia, kad ją apšveistų Kristaus šviesa, tuomet ir ji sugeba šviesti žmonių ir tautų gyvenimui. Dėl to Bažnyčios tėvai Bažnyčios slėpinį vadino „mysterium lunae“ (mėnulio slėpiniu).

Mums reikia šios šviesos iš aukštybių, kad galėtume deramai vykdyti savo pašaukimą. Skelbti Jėzaus Kristaus Evangelija tai ne vienas iš galimų pasirinkimų ir ne profesija. Bažnyčios misionieriškumas neturi nieko bendra su prozelitizmu. Misionieriškumas tai Bažnyčios prigimtis, tai buvimas apšviestai Dievo šviesa ir šios šviesos atspindėjimas. Tai tarnavimas. Toks yra Bažnyčios pašaukimas: atspindėti Kristaus šviesą ir kaip jis tarnauti. Labai daug žmonių laukia tokio Bažnyčios liudijimo, labai daug žmonių laukia Kristaus, trokšta pamatyti Dievo veidą.

Išminčiai, apie kurios kalba Evangelija pagal Matą, yra įrodymas, kad visur yra tiesos pradmenų, kad Dievas Kūrėjas kviečia visus žmones jame atpažinti gerą ir ištikimą Tėvą. Išminčiai atstovauja viso pasaulio žmonėms, svetingai priimamiems į Tėvo namus. Jėzaus akivaizdoje išnyksta rasės, kalbos ar kultūros skirtumai. Šiame Kūdikyje žmonija suranda savo vienybę. Bažnyčios pareiga atsiliepti į kiekvieno žmogaus turimą Dievą troškimą. Kaip išminčių, taip ir daugybės mūsų dienų žmonių, širdys yra neramios, kelia klausimus nesurasdamos galutinių atsakymų. Jie irgi keliauja paskui žvaigždę, rodančią kelią į Betliejų.

Kiek daug danguje žvaigždžių! Tačiau išminčiai sekė paskui ypatingą naują žvaigždę, šviesesnę už kitas. Jie ilgai stebėjo dangų, ieškodami atsakymų į juos kamuojančius klausimus, jų širdys buvo neramios, kol galiausiai jiems pasirodė šviesa. Ta žvaigždė juos perkeitė. Palikę kasdienius rūpesčius, jie leidosi į kelionę. Jie pakluso balsui, raginančiam sekti tą šviesulį. Tai buvo žmonių širdyse girdimas Šventosios Dvasios balsas. Ji nuvedė juos pas Betliejuje gimusį Žydų karalių.

Tai pamoka ir mums. Ir mes, kaip tie išminčiai, klauskime: „Kur yra gimusis Žydų karalius? Mes matėme užtekant jo žvaigždę ir atvykome jo pagarbinti“ (Mt 2,2). Ypač dabartiniais laikais esame kviečiami ieškoti Dievo mums duodamų ženklų, turime stengtis juos suprasti ir atpažinti juose Dievo valią. Esame kviečiami keliauti į Betliejų pas Kūdikį ir jo Motiną. Sekime šviesą, kurią Dievas mums duoda. Šviesą, spindinčią iš Kristaus veido, kupino gailestingumo ir ištikimybės. Atėję pas jį, iš visos širdies jį pagarbinkime ir jam padovanokime savo laisvę, savo protą ir savo meilę. Šio Kūdikio veide slypi tikroji išmintis. Betliejaus paprastume matome Bažnyčios gyvenimo sintezę. Čia yra šaltinis tos šviesos, kuri kviečia pas save visus pasaulio žmones ir tautoms rodo taikos kelią. (Vatikano radijas)