Ambasadorė I. Vaišvilaitė: daug sąlyčio taškų Lietuvos ir Šventojo Sosto požiūriuose

Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto diplomatija. Kas joms bendra, kokie jų sąlyčio taškai? Apie tai paklausėme Ireną Vaišvilaitę, Lietuvos ambasadorę prie Šventojo Sosto, popiežiaus Pranciškaus tradicinio naujametinio susitikimo su diplomatais proga.

Irena Vaišvilaitė:  

Tų taškų yra daug ir visos temos, kurias popiežius palietė savo kalboje, esminės, buvo liestos ir per Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės vizitą Vatikane, jai kalbantis su popiežiumi ir jos susitikime su (Popiežiaus) valstybės sekretoriumi Pietro Parolin ir sekretoriumi Santykiams su valstybėmis Paul Galagher metu. Tai yra migracija ir Lietuvos nuomonė visiškai sutampa su popiežiaus nuomone, kad Europos Sąjungai būtina bendra imigracijos politika, kad migracijos atžvilgiu reikalinga ne vien vidutinė, bet ir tolimos perspektyvos strateginė politika. Į tą situacija reikia žiūrėti ne kaip į kokią nors vienkartinę problemą arba sunkumą, bet kaip į naują tikrovę, kurioje mes gyvename, todėl reikalingas sisteminis, strateginis požiūris.

Ir kartu Lietuva, visai kaip Šventasis Tėvas, mano, kad tarptautinėje politikoje yra labai svarbios vertybės ir Europos Sąjungos vertybės yra principinės, kokybinės. Viena iš tų vertybių yra solidarumas arba neabejingumas, nes popiežius labai daug kalbėjo apie abejingumą ir iš abejingumo kylančias didžiules problemas tarptautiniuose santykiuose ir pačioje tarptautinėje situacijoje, pirmiausia konfliktų atsiradime ir išsiplėtojime.

Antra vertus, popiežius paminėjo savo kalboje Ukrainą ir labai aiškiai išsakė viltį ir palinkėjimą, kad rytų Ukrainos problema, konfliktas būtų išspręstas. Šiuo atveju akivaizdu, kad Šventasis Sostas kalba apie Ukrainą kaip vientisą valstybinę teritoriją. Tai absoliučiai yra Lietuvos ir, šiuo atveju reikėtų sakyti, visos Europos Sąjungos pozicija. Kartu Šventasis Tėvas kalbėjo apie tai, ką Lietuva vykdo, siekia savo tarptautine politika: kad Ukrainoje būtų teikiama įvairialypė pagalba, įvairaus lygio. Ne tik humanitarinė, bet taip pat profesionali, konsultacinė, žmonių resursų... Visa tai, ko reikia šitai valstybei stojantis ant kojų, įveikiant vidines problemas, administracines ir pan.

Kai popiežius kalba apie neabejingumą, tai Lietuvos užsienio politikos neabejingumo aspektas yra tai, kad Lietuva labai jautriai žiūri į tendenciją išlaikyti įšaldytus konfliktus mūsų regione, šiuo atveju. Mūsų interesas yra, kad užmiršimas ar per daug šaltas pragmatizmas tų konfliktų neuždengtų. Mes visą laiką primename apie esančias nusavintas teritorijas ir kartu kalbame apie tam tikrą tendenciją tuos konfliktus išlaikyti, o ne spręsti. Taigi, šiuo atveju sakyčiau tokie esminiai dalykai ir yra visiškai identiški Šventojo Sosto ir Lietuvos užsienio politikos požiūryje.

Pasibaigus vieniems metams ir prasidėjus kitiems kokius apibendrinimus ir faktus būtų galima pateikti apie Lietuvos ir Šventojo Sosto santykius, apie LR ambasados prie Šventojo Sosto veiklą?

Lietuvos ir Šventojo Sosto santykiai jau kelinti metai pirmiausia plėtojosi tarptautinio bendradarbiavimo ir dialogo, tarptautinės politikos srityje. Ir šiais (2015) metais, esame pradėję nuo 2013-ųjų, vyko konsultacijos tarp LR Užsienio reikalų ministerijos ir Šventojo Sosto valstybės sekretoriato antrosios sekcijos, kuri užsiima tarptautiniais santykiais. Dalis šių konsultacijų ir pokalbių buvo su prie Šventojo Sosto reziduojančiais Europos Sąjungos ambasadoriais, kalbant apie tai, kaip Europos vertybės, Europos Sąjungos užsienio reikalų politika yra pateikiama Šventajam Sostui. Lietuva stengiasi būti Europos Sąjungos bendro veikimo aktyvia nare ir skatinti vidinį dialogą tarp Europos Sąjungos valstybių, atstovaujamų prie Šventojo Sosto. Ir žinoma aukščiausias taškas, jeigu kalbėti apie diplomatinę sritį, buvo Lietuvos Respublikos prezidentės Dalios Grybauskaitės: kurios delegacijoje buvo ir Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, apsilankymas Vatikane, oficialus vizitas.

Tai buvo prezidentės susitikimas su popiežiumi, o tada prezidentės ir ministro susitikimas su (Popiežiaus valstybės) sekretoriumi ir sekretoriumi Santykiams su valstybėmis, sakykim, Vatikano užsienio reikalų ministru. Buvo labai plačiai aptarta tarptautinė padėtis ir išsakytas Lietuvos požiūris į visą eilę užsienio politikos reikalų, pradedant Artimaisiais Rytais, Europos Sąjungos plėtra ir padėtimi joje, apie transatlantinius santykius, ta pačią migracijos problemą ir perspektyvas, požiūrio į migraciją. Ir tai ruošiamės tęsti.

Na, ir kita pusė ambasados veiklos. Priminsiu, kad tai yra pati mažiausia Lietuvos ambasada, kur nors veikianti, ir pati mažiausia prie Šventojo Sosto veikianti ambasada, susidedanti iš dviejų žmonių, vieno diplomato, manęs, ir sekretorės. Bet sugebame veikti kaip normali ambasada. Taigi, antra pusė mūsų veiklos yra Lietuvos matomumo didinimas.

Šioje srityje, pradedant nuo praėjusių metų pradžios, mes pristatėme dvitomį dokumentų rinkinį, skirtą Lietuvos ir Šventojo Sosto santykiams, pirmosios Lietuvos Respublikos santykiams su Šventuoju Sostu, taip paminėdami ir Kovo 11 (šventės) 25-etį ir Vasario 16-ą. Ir apskritas stalas surengtas ta proga.

Kartu mes stengiamės bendradarbiauti su kitomis ambasadomis ir kartu su Lenkijos ambasada surengėme Mykolo Kleopo Oginskio koncertą istorinėje lietuvių ir lenkų šv. Stanislovo bažnyčioje (Romoje), grojo Čiurlionio kvartetas. Tai buvo tikrai labai gražus koncertas, tikrai įvertintas, ypatingai diplomatinio korpuso prie Šventojo Sosto.

Ir truputėlį stengiamės skatinti turizmą į Lietuvą, šiuo atveju pabrėždami religinio galimybes. Taigi, vasarą Lietuvoje lankėsi popiežinio Grigaliaus universiteto istorijos fakulteto didelė delegacija, vadovaujama dekano. O su popiežiniu Šventojo Kryžiaus universitetu bendromis pastangomis surengėme fotografo Arūno Baltėno parodą, skirtą religiniams katalikų papročiams Lietuvoje, tą parodą rėmė įvažiuojamojo turizmo agentūra „Lithuanian Tours“. Mes skatinome, kadangi tai popiežinis universitetas ir ten mokosi kunigai iš įvairių šalių, kurie galbūt paskui organizuoja maldingas keliones: toks pristatymas Lietuvos per tikrai labai gražią ir įtaigią parodą sulaukė ir didelio diplomatinio korpuso dėmesio, bet taip pat ir universiteto bendruomenės. Dar vienas didelis renginys buvo Lietuvos vyskupų vizitas „Ad limina“. Nors ambasada buvo daugiau pagarbą parodanti, tai buvo proga pasikalbėt apie popiežiaus vizitą į Lietuvą. Bendrai yra ta nuostata stengtis, kad daugiau Šventojo Sosto atstovų apsilankytų Lietuvoje, yra oficialiai pakviestas Valstybės sekretorius Pietro Parolin ir labai tikimės, kad 2016 metais, šiais metais, jis lankysis Lietuvoje. Nors žinoma kitas žingsnis, kurio irgi siekiame, būtų popiežiaus vizitas. (Vatikano radijas)