Pasaulinės Bažnyčių tarybos ir katalikų Bažnyčios „kelionė kartu“

Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos pareigūnas t. Andrzej Choromanski Šventojo Sosto dienraštyje „l’Osservatore Romano“ paskelbtame straipsnyje apžvelgia katalikų Bažnyčios santykius su pačia didžiausia pasaulyje ekumenine organizacija – Pasauline Bažnyčių taryba. Ji vienija 345 Bažnyčias ir bendruomenes iš 110 pasaulio kraštų, turinčių apie 500 milijonų narių – ortodoksų, liuteronų, reformatų, anglikonų, metodistų, baptistų ir kitų.

Katalikų Bažnyčia nėra Pasaulinės Bažnyčių tarybos narė, tačiau su šia organizacija bendradarbiauja įvairiose srityse ir kai kuriose komisijose dalyvauja kaip pilnavertė narė. Ekumeninio bendradarbiavimo ašis yra „Mišrioji darbo grupė“, įsteigta 1965 metais, turinti 20 narių, per pusę skiriamų Pasaulinės Bažnyčių tarybos ir Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos. Per šią grupę gimė ir buvo įvykdyta daugybė svarbių bendrų iniciatyvų, nuo doktrininių debatų iki jaunimo formacijos.

Nors nebūdama visos organizacijos nare, katalikų Bažnyčios paskirti teologai dalyvauja Tikėjimo ir konstitucijos komisijos darbuose. Tai pati svarbiausia komisija, sprendžianti sunkiausius ir sudėtingiausius klausimus. Ji sudaryta iš 49 narių ir 4 konsultorių. Komisijoje dalyvauja 4 katalikų teologai, skiriami krikščionių vienybės tarybos.

Ši komisija, atstovaudama visas pagrindines krikščioniškas tradicijas, iš tiesų yra „unikalus“ ir globalinio lygio minties centras, pabrėžia t. Choromanski. Jis primena šioje komisijoje gimusi dokumentą „Bažnyčia: link bendros sampratos“, daugelio metų daugeliui krikščioniškų tradicijų priklausančių teologų darbo vaisių, iš tiesų didelės svarbos. Tai svarbiausių sampratų apie Bažnyčia pristatymas, išdėstymas ir bendrų taškų ieškojimas. Kiekviena Bažnyčia yra pakviesta šį dokumentą skaityti, skleisti, nagrinėti ir iki 2016 metų pabaigos atsiųsti savo atsakymą, savo reakciją. Savo atsakymą, jau du metus, ruošia ir Popiežiškoji krikščionių vienybės taryba. Kai jį patvirtins Tikėjimo mokymo kongregacija, jis bus išsiųstas. Beje, nuo 1968 metų Popiežiškoji taryba ir Tikėjimo bei konstitucijos komisija ruošia Ekumeninės maldos už krikščionių vienybę savaitės skaitinius ir mąstymus. Šiais metais, galima priminti, šių institucijų įgaliojimu tekstus paruošė Latvijos ekumeninė krikščionių grupė.

Katalikai, priduria straipsnio autorius, taip pat yra pilnaverčiai „Pasaulinės misijos ir evangelizavimo komisijos“ nariai. Nuo 1985 metų trys iš 25 šios komisijos narių yra katalikai, dažniausiai priklausantys vienuoliniams ordinams, nominuojami Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos. Kas kelerius metus, kartu su šia komisija, yra rengiamos didelės ir tarptautinės misijų konferencijos, dalyvaujant šimtams dalyvių. Kita turėtų įvykti 2018-aisiais Afrikoje.

Yra ir mažesnių iniciatyvų. Štai, Popiežiškoji krikščionių vienybės taryba išlaiko vieno profesoriaus vietą Bossey ekumeniniame institute, o jo studentams ir dėstytojams kiekvieną sausį surengia savaitės kelionę Romoje, supažindinant su Šventojo Sosto institucijomis, Romoje esančiais vienuolinių kongregacijų pagrindiniais namais, popiežiškaisiais universitetais. Ši grupė, taip pat ir šiais metais, vėliau dalyvauja popiežiaus vadovaujamuose ekumeniniuose Mišparuose, užbaigiant Maldų už krikščionių vienybę savaitę.

Primindamas, kad netrūksta bendrų programų ir kontaktų kitose srityse, kaip kad solidarumas stokojantiems, t. Andrzej Choromanski savo apžvalga užbaigia konstatuodamas, kad nuo II Vatikano Susirinkimo prasidėjęs suartėjimas tęsiasi. Nepaisant esamų nesutarimų doktrinos ar moralės klausimais, nepaisant pasitaikiusių įtampų, „kelionė kartu“ tęsiasi, neatšaukiamai ieškant vienybės. (Vatikano radijas)