2016-01-29 17:18:00

Popiežius siunčia tūkstantį Gailestingumo misionierių į visus kraštus


Popiežius, skelbdamas ypatingąjį Gailestingumo jubiliejų, įvedė papildomą bažnytinę tarnystę: Gailestingumo misionieriaus. Gailestingumo misionieriai yra rinktiniai kunigai, popiežiaus paskirti, kurie gavę įgaliojimus, galės atleisti sunkiausias nuodėmes, tokias, kokių paprastai kunigas arba vyskupas nuodėmklausys negali atleisti. Tai Apaštalų Sostui rezervuotos nuodėmės. Popiežiaus paskirti Gailestingumo misionieriai vykdys gailestingumo misiją savo bendruomenėse ir bažnyčiose per Gailestingumo jubiliejų, kad tikintieji iš naujo atrastų ir priimtų gailestingumą, dar labiau pagilindami Atgailos sakramento ir Dievo gailestingumo reikšmę. Gailestingumo misionieriai kvies į atgailą lankydami tikinčiuosius vyskupijose ir parapijose, kviesdami į susitikimus, aiškindami ir katekizuodami apie Gailestingumo jubiliejaus suteikiamą ypatingą progą susitaikyti su Dievu ir būti gailestingiems.

Popiežius Pranciškus Pelenų trečiadienį, vasario 10 dieną, Vatikano bazilikoje suteiks oficialų skyrimą tūkstančiui Gailestingumo misionierių. Popiežiaus vadovausimose Pelenų trečiadienio Mišiose dalyvaus iš viso septyni šimtai Gailestingumo misionierių iš viso pasaulio. Penktadienį Šventojo Sosto spaudos salėje surengtoje spaudos konferencijoje buvo paaiškinta, kad vyskupijų ordinarai negali skirti Gailestingumo misionierių. Visus skiria tik popiežius, tačiau su vietos vyskupo ar vienuolijos vadovo pritarimu. Gavę skyrimą popiežiaus apeigose jie sugrįš į savo kraštus ir vyskupijas, kad galėtų aplankyti visus kurie to prašys per visą Gailestingumo jubiliejų, o ypač Gavėnios metu.

Popiežius susitiks su visų tautybių Gailestingumo misionieriais – nuodėmklausiais Pelenų trečiadienio išvakarėse, vasario 9 dieną, pasidalys su jais mintimis apie jų vaidmenį, o Pelenų trečiadienį su jais koncelebruos Šventąsias Mišias Šv. Petro bazilikoje ir, kaip minėta, gaus popiežiaus Pranciškaus siuntimą kartu su įgaliojimu atleisti taip pat nuodėmes, rezervuotas Apaštalų sostui. Pasak arkivyskupo Fisichella, popiežius trokšta kad Gailestingumo misionieriai būtų ženklas, jog Jubiliejus skirtas visiems ir visi galėtų jo metu patirti Dievo gailestingumo artumą ir prisilietimą. Arkivyskupas pacitavo Šventojo Tėvo Pranciškus Gailestingumo jubiliejaus skelbimo bulę „Misericordiae vultus“:

Gailestingumo misionieriai „bus Bažnyčios motiniško rūpinimosi Dievo tauta ženklas, kad ji giliau įsiskverbtų į šio mūsų tikėjimui tokio esmingai svarbaus slėpinio turtus. Tai bus kunigai, kuriems suteiksiu galią išrišti ir iš nuodėmių, paprastai rezervuotų Apaštalų Sostui, kad per tai išryškėtų jų misijos apimtis. Jie pirmiausia bus gyvas ženklas, kad Tėvas priima visus ieškančius jo atleidimo. Jie bus gailestingumo misionieriai, nes visiems bus tikrai žmoniškumo kupino susitikimo įrankis, išlaisvinimo šaltinis, sklidinas atsakomybės, įgalinančios įveikti kliūtis ir vėl imti praktikuoti naują, per Krikštą dovanotą gyvenimą. Vykdydami savo užduotį, jie vadovausis apaštalo žodžiais: „Dievas visus įkalino neklusnume, kad visų pasigailėtų“ (Rom 11, 32)“.

Spaudos konferencijoje penktadienį taip pat buvo išsamiai pristatyta dviejų žinomų Bažnyčios šventųjų ir nuodėmklausių relikvijų piligrimystė į Romą ir jų išstatymas Šv. Petro bazilikoje. Abu šventieji yra kapucinų vienuoliai: kroatas šv. t. Leopoldas Mandič ir italas šv. t. Pijus iš Pietrelčinos.

Abiejų vienuolių nuodėmklausių relikvijų urnos pakeliui į Vatikaną bus išstatytos garbinimui dar dviejose Romos vyskupijos šventovėse. Pirmiausia bus atvežtos į Šv. Lauryno už Mūrų baziliką vasario 3 dieną ir perkeltos į Šv. Išganytojo in Lauro šventovę vasario 4 d . Po to, vasario 5 dienos popietę, abiejų šventųjų relikvijos bus palydėtos procesijoje į Vatikano baziliką. Procesija prasidės 16 val. Per gerą valandą abiejų šventųjų relikvijų urnos bus pastatytos centrinėje bazilikos navoje priešais Konfesijos altorių, kur liks šešias paras iki vasario 11 dienos ryto. Popiežiaus vadovausimos Pelenų trečiadienio Mišios įvyks būtent prie išstatytų dviejų šventųjų relikvijų urnų.

Kovo 11 dieną šventųjų relikvijos bus parvežtos į nuolatines saugojimo vietas: t. Leopoldas Mandič į jo vardo šventovę kapucinų vienuolyne Paduvoje, šiaurės Italijoje, t. Pijus iš Pietrelčinos į jo vardo šventovę San Džiovani Rotondo, pietų Italijoje.

T. Leopoldas (18669-1942) vienuolyno celėje daugiau kaip tris dešimtmečius priimdavo tikinčiuosius išpažinčiai, kasdien paskirdamas nuo 10 iki penkiolikos valandų tikinčiųjų susitaikymui su Dievu ir nuodėmių išrišimui. Kiti kapucinai piktindavosi, esą t. Leopoldas klaidina, per daug atleidžia, išrišimą duodamas visiems. Kaltinimai vienuoliui buvo nesuprantami. Jis pasiaiškindavo paprastai, bet veiksmingai: „Jei Nukryžiuotasis papriekaištautų, jog per daug atlaidus, jam atsakyčiau: Blogą pavyzdį parodėte jūs. O man dar toli iki beprotystės, kad mirčiau už sielas.“

T. Pijus (1887-1969) vos ne visą gyvenimą praleido San Džiovani Rotondo. Nors Romoje jam buvo metami skaudūs kaltinimai, vienuolis paklusniu tylėjimu ėjo šventumo keliu, tapo ypatingu Dievo gailestingumo liudytoju visą gyvenimą paskirdamas nuodėmklausio tarnystei – Susitaikymo sakramentui.

Parvežant į San Džiovani Rotondo, šv. t. Pijaus relikvijų urna vasario 11 dieną bus atvežta į jo gimtinę Pietrelčiną iš kurios jaunuolis kapucinas t. Pijus iškeliavo lygiai prieš šimtą metų, 1916 vasario 17 d. Pietrelčina taip pat yra vietovė, kurioje t. Pijui atsivėrė stigmos, t.y. neužgyjančios atviros žaizdos, primenančios Nukryžiuoto Viešpaties Jėzaus žaizdas. Urna pasiliks miestelio Šv. Šeimos bažnyčioje iki vasario 14 d. ir tada bus nuvežta į kapucinų vienuolyną Fodžios mieste, o po to dar tą pačią pavakare į šv. t. Pijaus įsteigtą ligoninę „Sollievo della Sofferenza“ San Džiovani Rotondo mieste. Joje pasiliks iki vasario 16 dienos, kai urna su palaikais bus parvežta į San Džiovani Rotondo šventovę ir sugražinta į šventovės kriptą.

Kas yra Apaštalų Sostui rezervuotos nuodėmės?

Apaštalų Sostui rezervuotos nuodėmės yra pačios rimčiausios, tokios, kurios savaime  ekskomunikuoja krikštytuosius. Viena iš jų yra aborto nuodėmė, apimant visus aborto vykdymo dalyvius, nuo moters ir gydytojų iki asmenų, skatinusių atlikti abortą. Kunigai nuodėmklausiai paprastai negali atleisi aborto nuodėmės, nebent būtų tam įgalioti vyskupo ar kitos teisėtos valdžios.

Kitų panašiai rimtų ir asmenį ekskomunikuojančių nuodėmių sąraše yra: neteisėtas nuodėmklausio išrišimas asmeniui su kuriuo pats nusidėjo prieš šeštąjį įsakymą, Švenčiausiojo Sakramento išniekinimas, Išpažinties paslapties išdavimas, neteisėta vyskupo konsekracija, bandymas įšventinti moterį ir fizinės jėgos panaudojimas prieš popiežių. Popiežius įgalios Gailestingumo misionierius, kad visi aiškiai matytų koks platus įgaliojimų spektras. (Vatikano radijas) 








All the contents on this site are copyrighted ©.