Popiežius Pranciškus: Kaip suderinti teisingumą ir gailestingumą?

Šventasis Raštas sako, kad Dievas yra be galo gailestingas ir tobulai teisingas. Kaip suderinti Dievo dovanojamą gailestingumą su teisingumo reikalavimais? Apie tai popiežius Pranciškus kalbėjo maldininkams, dalyvavusiems trečiadienio rytą Šv. Petro aikštėje vykusioje bendrojoje audiencijoje.

Galėtų atrodyti, - sakė popiežius, - kad tai du vienas kitam prieštaraujantys dalykai, tačiau iš tiesų taip nėra, nes tik su gailestingumu įmanoma pasiketi tikrą teisingumą. Dievo gailestingumo dėka įmanumas tikras teisingumas.

Apie kokį teisingumą mes čia kalbame? Popiežius priminė, kad pagal įprastinę teisingumo, įstatymų laikymosi taikymosi tvarkos samprata, nukentėjęs žmogus kreipiasi į teismą ir reikalauja teisingumo. Pagal šią sampratą, kaltininkas teisingai nubaudžiamas. Tokią teisingumo sampratą aptinkame ir Šventajame Rašte. Patarlių knygoje parašyta: „Teisumas yra gyvenimo ramstis, o pikto ieškojimas veda į mirtį“ (11,19). Taip pat ir Jėzus viename savo palyginimų kalba apie teisėją, į kurį kreipiasi našlė, prašydama: „Apgink mane nuo skriaudiko“ (Lk 18,3). Tačiau, - sakė popiežius Pranciškus, - šis kelias neveda į tikrąjį teisingumą, nes jis tik apriboja blogį, bet jo nepanaikina.

Nugalėti blogį įmanoma tik gerumu. Tai ir yra antrasis teisingumo kelias, kuriuo Šventasis Raštas mus kviečia eiti. Šiuo būdu siekdami teisingumo, nukentėjusysis kreipiasi ne į teismą, bet į kaltininką ir raginą jį atsiversti, padeda jam suprasti, kad jis blogai pasielgė, beldžiasi į jo sąžinę. Šiuo būdu, pripažinęs savo kaltę ir ją apgailėjęs, jis gali priimti nukentėjusiojo jam suteikiamą atleidimą.

Tai, pasak popiežiaus, tinkamiausias būdas spręsti nesusipratimams šeimose, sutuoktinių, vaikų ir tėvų santykiuose, kur nukentėjęs žmogus trokšta išsaugoti ryšį, kuriuo jis susietas su kitu. Žinoma, tai nelengvas kelias, reikalaujantis, kad nuketėjusysis trokštų jį nuskriaudusio žmogaus išganymo ir gerovės. Tačiau tik taip įmanomas tikras teisingumas; tik tuomet, kai kaltininkas pripažįsta savo kaltę  ir liaujasi blogai elgęsis; kai neteisingai elgęsis žmogus ima elgtis teisingai, nes jam buvo atleista ir padėta atrasti gėrio kelią.

Taip Dievas elgiasi su nusidėjėliai, - sakė Pranciškus. Viešpats visada mums siūlo savo atleidimą ir padeda jį priimti, padeda suvokti blogį, kad galėtume jį atmesti. Dievas nori ne mūsų pasmerkimo, bet išganymo. Tokia yra Dievo širdis. Tėvas myli savo vaikus ir trokšta, kad jie gyventų gerai ir teisingai, kad jaustų gyvenimo pilnatvę ir būtų laimingi.

Klausykloje visi norime sutikti tėvą; tėvą, kuris mums padėtų keisti gyvenimą; tėvą, kuris mums duotų jėgų eiti pirmyn; tėvą, kuris mums atleistų Dievo vardu. Dėl to nuodėmklausiams tenka labai didelė atsakomybė. Labai didelė atsakomybė, nes tas sūnus ar dukra, kuris ateina pas tave, nori tavyje sutikti tėvą. Ir tu, kunige, kuris eis klausykloje, tu atstovauji Tėvui, kuris teisingumą vykdo gailestingumu. (Vatikano radijas)