2016-02-09 19:04:00

Popiežius ir „Gailestingumo misionieriai“: netrukdykime savuoju kietumu


Antradienio pavakario susitikime su „Gailestingumo misionieriais“ popiežius Pranciškus tarsi pratęsė nuodėmių atleidimo ir Dievo gailestingumo temą, kurią ryte pradėjo su vienuoliais kapucinais.

Dievo gailestingumas, daug kartų  savo katechezėse yra pasakęs Šventasis Tėvas, nėra privati nuosavybė, kurią gali pasilaikyti tik sau pačiam. Dievo Gailestingumas yra tarsi milžiniškas „vandenynas“, kurias apgaubia visus. Tikrai suvoktas Dievo gailestingumas yra motyvas leistis į misiją ir tuo pačiu misijos skelbimo turinys.

Tad suprantama, kodėl popiežiaus paskelbtas Gailestingumo jubiliejus apima ne tik mokymą, bet ir kitus dalykus, kurie tarsi „įkūnija“ mokymą apie gailestingumą, padaro jį paliečiamu. Vieni iš akivaizdžiausių yra Gailestingumo durų ne vien Romos bazilikose, bet visų pasaulio diecezijų parinktose bažnyčiose atidarymas: kartais tai didžiulės bronzinės durys, kartais tiesiog mediniai varteliai. Tačiau dieviška malonė nepriklauso nuo šių fizinių pavidalų.

Kitas Gailestingumo jubiliejaus mokymo „įkūnijimas“ buvo kvietimas tapti „gailestingumo misionieriais“, kurie gaus ypatingą popiežiaus mandatą. Gailestingumo jubiliejaus paskelbimo bulėje „Misericordiae Vultus“ buvo parašyta, kad popiežius šiuos misionierius pasiųs į misiją pradedant šių metų Gavėnią, atgailos ir atsinaujinimo laiką. Misionieriai bus „kunigai, kuriems suteiksiu galią atleisti ir tas nuodėmes, kurių atleidimas yra rezervuotas Šventajam Sostui“, priduria Šventasis Tėvas.  

Popiežiaus Pranciškaus antradienio vakaro susitikimo su misionieriais, kuriems suteiks siuntimą į misijas Pelenų trečiadienį, kalbos centre buvo dvasinės nuostatos, kuriomis jie turi pasižymėti, kad liudytų ne žmogišką, o dievišką meilę.

Pirma, išreikšti Bažnyčios motinystę. Bažnyčia gimdo naujus vaikus, maitina juos, per ją yra gaunamas Dievo atleidimas, atnaujinantis gyvenimą. „Negalima rizikuoti, kad atgailautojas nepajustų motiniškumo Bažnyčios, kuri jį priima ir jį myli“. Jei to pritrūktų, pasak Pranciškaus, savuoju kietumu sutrukdytume atgailautojui jaustis Kristaus Kūno dalimi ir padarytume žalą tikėjimui. Nuodėmklausys niekad neturi pamiršti, kad tai Kristus priima, atleidžia, suteikia ramybę, o jis yra jo tarnas, kuriam pačiam pirmutiniam reikia Jo atleidimo.

Antra, svarbu matyti atleidimo troškimą, kuris yra atgailautojo širdyje. Tai jau malonės veikimo širdyje ir žmogaus gyvenime vaisius, leidžiantis jausti Dievo, Jo meilės ir namų ilgesį. Šis troškimas yra atsivertimo pradžia, pasitikėjimu Dievu, atleidžiančio, pradžia. „Suteikime daug vietos šiam Dievo ir jo atleidimo troškimui“, pataria popiežius.

Trečias akcentas, kurį Šventasis Tėvas išryškino, buvo tai, apie ką „daug nekalbama, nors tai yra lemiama“ – gėdos jausmą. Nėra lengva stoti prieš kitą žmogų, nors ir žinant, kad šis atstovauja Dievą, ir išpažinti savo nuodėmę. Jaučiama gėda dėlto, kas padaryta ir dėlto, kad turi tai išpažinti kitam. Gėdijimasis yra vidinis jausmas, svarbus asmeniniam gyvenimui, ir reikalauja iš nuodėmklausio pagarbios ir padrąsinančios laikysenos. Pradžios knygoje žmogus, suvokęs savo nuogumą, iš gėdos nori pasislėpti nuo Dievo. Panašiai, nuodėmklausys susiduria su asmeniu, kuris tarsi „nuogas“, suvokia savo silpnumą, ribas ir gėdijasi esąs nusidėjėliu. Perspėja Pranciškus: „nepamirškime, prieš mus ne nuodėmė, o atgailaujantis nusidėjėlis. Asmuo, kuris trokšta būti išklausytas ir priimtas“.

„Broliškai prisipažinsiu, - kalbėjo jis, - kad man didžiulis džiaugsmo šaltinis yra atsiminimas tos 1953 rugsėjo 21 dienos išpažinties, kuri suteikė kryptį mano gyvenimui. Ką man pasakė kunigas, nebeatsimenu. Bet atsimenu, kad man nusišypsojo (...) kaip tėvas“.

Popiežius taip pat paprašė savo klausytojų patiems visada siekti šventumo, nes tai, o ne lazda, atves nusidėjėlį į klausyklą. Paprašęs visų melstis už jį, popiežius su visais sukalbėjo bendrą maldą, po to dar šiltai pabendravo gausiame gailestingumo misionierių būryje.

*

Kaip viename interviu Vatikano radijui paaiškino kunigas Arturo Cattaneo, teologas ir kanonistas, nuodėmės yra ne vienodo svorio ir kai kurios labiau už kitas pažeidžia Bažnyčios ir asmenų gėrį. Tai ne vien nuodėmės, bet ir nusikaltimai, už kuriuos yra numatytos bausmės. Yra atvejų, kai šie nusikaltimai ir nuodėmės tokie sunkūs, kad juos padaręs asmuo automatiškai patenka į ekskomunikos būklę, be jokio papildomo proceso ar Bažnyčios autoriteto akto. Ir šios nuodėmės yra atleistinos, jei asmuo dėl jų gailisi. Tačiau jas atleisti gali ne kiekvienas nuodėmklausys ir kunigas. Susidūręs su tokiomis nuodėmėmis jis atgailautoją turi nukreipti pas ypatingąjį vyskupijos nuodėmklausį, pas vyskupą arba tiesiai į Šventąjį Sostą. Sunkiausios nuodėmės ir nusikaltimai yra Ostijos pavogimas išniekinimui, pasikėsinimas į popiežių, kunigo nuodėmių atleidimas asmeniui, su kuriuo jis pažeidė įstatymą „nesvetimauk“, išpažinties paslapties pažeidimas, neteisėtas įšventinimas vyskupu ar kunigu, konklavos paslapties pažeidimas, abortas ir bendradarbiavimas aborte, lytinis piktnaudžiavimas nepilnamečiais. Gailestingumo misionieriai gaus įgaliojimą atleisti ir tokio pobūdžio nuodėmes. Galima spėti, kad jie daugiausia susidurs su aborto nuodėme, suprantant, kad kai kuriose situacijose daugiau atsakomybės už pačią motiną gali turėti vyras, kuris ją įtikino ar paprasčiausiai privertė abortuoti negimusį vaiką. Paskirdamas gailestingumo misionierius, patikslina Arturo Cattaneo, popiežius nesumenkina šių nuodėmių svorio, priešingai, jas primena, tačiau tuo pačiu pabrėždamas, kad Dievo gailestingumas yra didesnis už jas. 

Gailestingumo misionieriais tapo 1071 kunigas iš viso pasaulio, iš visų kontinentų. Popiežiškoji  naujojo evangelizavimo taryba patikslina, kad šie misionieriai nekeliaus į svetimus kraštus, tačiau pamokslaus ir klausys išpažinčių savo pačių kraštuose, sutartinai su vietos vyskupu. Šios tarybos portale nurodomos tos dvasinės nuostatos, kurias turi praktikuoti ir pasižymėti gailestingumo misionieriai: būti ženklais to, kaip Dievas priima ieškančius atleidimo; būti žmogiško, išlaisvinančio, naują kelią pradėti leidžiančio susitikimo dalyviais; būti gailestingiems visiems; būti nuoširdžiais Gailestingumo pamokslininkais; būti atleidimo džiaugsmo skelbėjais; būti maloniais, atjaučiančiais, sunkioms situacijoms atidžiais pamokslininkais. (Vatikano radijas)








All the contents on this site are copyrighted ©.