Popiežius: Jubiliejus - gailestingumui skatinti

Laba diena, mieli broliai ir seserys, gero Gavėnios kelio visiems, šitaip kreipėsi popiežius Pranciškus Pelenų trečiadienį į bendrosios audiencijos dalyvius. „Gražu ir prasminga, kad vyksta bendroji audiencija būtent Pelenų trečiadienį“. Šventasis Tėvas audiencijos katechezėje prisiminė jubiliejaus biblines ištakas, kas penkis dešimtmečius per Permaldavimo dieną pučiamo rago paskelbtą laisvę visame krašte. Jei kas buvo priverstas parduoti savo nuosavybę, per jubiliejaus metus ją galėdavo atgauti, jei nesugražinus skolas buvo priverstas tarnauti skolininkui, galėjo atgauti laisvę, sugrįžti pas artimuosius, atgauti nuosavybę. Jubiliejus buvo priemonė kovoti su skurdu ir nelygybe, visiems sugražinti orų gyvenimą ir teisingai paskirstyti žemę. Šiandien kiekvienas iš mūsų galėtų pasvarstyti ar ne per daug gerybių sukaupė? Gal reikėtų atiduoti kitiems, kurie neturi nieko, kvietė susimąstyti popiežius ir pridūrė:  - Kiekvieną teįkvėpia šventoji Dvasia.

Per jubiliejų, vargšai galėdavo gauti ko reikia, kad pragyventų, o praturtėjusieji gražindavo vargšams tai, kas iš jų buvo atimta. Jubiliejaus tikslas buvo visuomeninis, paremtas lygybe ir solidarumu, kad laisvė, žemė ir pinigai vėl taptų gėriu visiems, o ne tik daliai, kaip šiandien. Popiežius atkreipė dėmesį, kad pasaulyje šiandien maždaug aštuoniasdešimt procentų žmonijos turtų sukaupta į mažiau nei dvidešimties procentų gyventojų rankas.

Jubiliejus yra tam, kad atsiverstume, kad mūsų širdys taptų didesnės, dosnesnės, labiau kaip Dievo vaiko, meilingesnės. Jubiliejaus tikslas – padėti tautai gyventi konkrečiu broliškumu, vieni kitiems padedant. Biblinis jubiliejus irgi buvo gailestingumo jubiliejus, nes skatino nuoširdžiai siekti stokojančio brolio gerovės. Kitas biblinis būdas skatinti gailestingumą buvo pirmojo derliaus pasidalijimas su kunigais ir svetimšaliais, kurie būdavo bežemiai. Dešimtoji buvo atiduodama ne tik nuo derliaus, bet visų gaminių, atlyginimų, santaupų ir kitų turimų dalykų, kurie kartais išeikvojami.

Šventasis Raštas labai karštai ragina dosniai atsiliepti į prašančius skolos, tačiau be smulkių išskaičiavimų, neužkraunant neįmanomų palūkanų. Popiežius pacitavo iš Kunigų knygos: „Jei kas nors iš tavo giminių patektų į skurdą ir taptų tavo išlaikytiniu, turėsi jį paremti. Tegyvena jis su tavimi kaip ateivis ar įnamis. Nereikalauk iš jo iš anksto palūkanų už paskolą ir neišnaudok, bet bijok savo Dievo. Leisk jam gyventi savo namuose kaip broliui. Neskolinsi jam pinigų už palūkanas, neimsi iš jo brangiau už maistą“ (Kun 25, 35-37). Šis mokymas visuomet aktualus. Kiek daug šeimų dėl išnaudojimo išguitų į gatvę. „Melskimės, prašau, kad per šį jubiliejų Viešpats atimtų iš visų mūsų širdžių norą turėti daugiau, išnaudoti. Vėl būkime dosnūs, kilniaširdžiai. Kiek daug šeimų kenčia nuo išnaudojimo. Per dažnai beviltiškumas veda į savižudybę, kai nebėr kur dėtis, viltis prarasta, o ištiesta ne pagalbos ranka, o kad būtų sumokėtos palūkanos“. Išnaudojimas, priminė popiežius, yra rimta nuodėmė, kuri šaukiasi Dievo, tačiau Viešpats pažadėjo, kad palaimins visus dosniai duodančius. Jis duos dvigubai, sakė popiežius Pranciškus, galbūt ne pinigais, o kitaip, tačiau Viešpats visuomet atsilygina dvigubai.

Šventojo Rašto žinia yra aiški: kad drąsiai atsivertume dalijimuisi, o tai reiškia - gailestingumui. Jei norime Dievo gailestingumo, pradėkime patys jį vykdyti tarp gyventojų, šeimų, tautų, žemynų. Prisidėti prie žemės be vargšų reiškia kurti visuomenę be diskriminacijos, paremtą solidarumu, leidžiančiu dalytis viskuo, ką turime, resursų padalijimą paremiant broliškumu ir teisingumu. (Vatikano radijas)