Popiežius meldėsi kartu su Meksikos indėnais

Pirmadienį, ketvirtąją savo apaštališkosios kelionės dieną, popiežius Pranciškus iš pat ryto išvyko į Meksikos pietinėje dalyje, už beveik tūkstančio kilometrų nuo sostinės, esančią Chiapas valstiją. Ten jo laukė du susitikimai – Mišios San Cristobal de las Casas mieste ir susitikimas su šeimomis valstijos sostinėje Tuxtla Gutierrez. Šioje laidoje apžvelgiame tik Mišias pirmadienio rytą vietos laiku (Lietuvos laiku – vakare). Apie susitikimą su šeimomis, prasidedantį 16 val. (Lietuvos laiku – vidurnaktį) kalbėsime rytoj.

Ypatingas šio pietinio Meksikos pakraščio bruožas yra jo etinė sudėtis: maždaug trečdalis gyventojų tarpusavy bendrauja ne ispaniškai, bet vietinėmis indėnų kalbomis. Iš viso Meksikoje iš 120 milijonų gyventojų, maždaug 15 milijonų priklauso maždaug penkiasdešimčiai etinių grupių, kalbančių savo kalbomis, kurioms vietiniu mastu pripažįstamas oficialus valstybinės kalbos statusas. Vis dėlto, pratiškai, dėl įvairių kultūrinių, socialini ir demografinių priežasčių, čiabuvių kalbos Meksikoje nyksta. Vis dažniau net ir kasdieniame bendravime naudojama ispanų kalba. Kitas čiabuviams, deja, būdingas bruožas yra socialinė atskirtis ir skurdas.

Jei pirmadienio Mišiose San Cristóbal de Las Casas mieste popiežius Pranciškus susitiko su katalikais indėnais, tai įdomu pažymėti, jog ir pats miesto pavadinimas užsimena apie didį indėnų teisių gynėją – Baltramiejų de las Casas, XVI amžiuje mirusį dominikoną, pirmąjį vyskupą Chiapas valstijoje. Iš pradžių miestas buvo dedikuotas tik šv. Kristoforui (San Cristóbal), tačiau 1848 metais į pavadinimą įtraukta ir dominikono pavardė. Baltramiejus de las Casas išgarsėjo kaip indėnų gynėjas, pasmerkęs ir stojęs prieš savo tautiečius ispanus, kurie troško tik pralobti, nevengiant beatodairiško smurto. „Jūs visi esate mirtinos nuodėmės būklėje dėl savojo žiaurumo“, viešai nuo sakyklos skelbė jis. Reikšminga tai, kad vėliau indėnų apgynimui dominikonas išvystė teoriją, kuri, kaip šiandien daugelis sutinka, yra vienas iš pirmųjų rimtų žmogaus teisių ir laisvių teorizavimo bandymų, paveikęs tiek tuometinę Ispanijos politiką, tiek vėlesnę minties plėtotę.

San Cristobal de las Casas mieste aukotose Mišiose Šv. Rašto skaitiniai ir Visuotinės maldos kreipiniai buvo skaitomi keturiomis vietinėmis indėnų kalbomis. Liturgijoje buvo ir kitų čiabuvių tautų liaudies pamaldumui būdingų elementų.

„Li smantal Kajvaltike toj lek – Tobulas Viešpaties duotas teisynas“ – vietinės tsotsilų genties kalba ištarė popiežius 18 psalmės eilutę, pradėdamas Mišių homiliją. Toliau psalmininkas kalba apie Viešpaties įstatymo laikymosi pasekmės; apie Viešpaties įstatymo poveikį žmonėms. Viešpaties įstatymo laikymasis „dvasią gaivina“, „išminties moko varguolį“, „džiugina širdis“, „akims duodą šviesybę“.

Per Mozę Dievas Izraelio tautai suteikė įstatymus, padedančius gyventi laisvėje, į kurią Dievas pašaukė savo išrinktąją tautą. Dievo teisynas buvo šviesa, kurios vedama tauta išėjo iš Egipto vergijos. Matydamas faraono despotizmą ir savo tautos kančias, Dievas tarė: „Gana!“ Dievas išgirdo tautos šauksmą ir atgręžė į ją savo gailestingą veidą, pažvelgė į ją kaip tėvas, kuris rūpinasi savo vaikais, sielojasi dėl juos ištinkančių negandų. Ir štai tautai suteiktas teisynas tapo jos išsivadavimo ženklu, tapo džiaugsmo, išminties ir šviesos simboliu.

Popiežius homilijoje pacitavo panašią mintį skelbiančią centrinės Amerikos majų genties „Bendruomenės knygą“: „Ir štai aušra patekėjo virš visų susirinkusių genčių. Ir žemę tuoj pat pagydė saulė spinduliai“. Ir čia girdime laisvės troškimo aidą, - sakė popiežius. Girdime skelbiant pažadėtąją žemę, kurioje nebus priespaudos ir kančios. Daugybės tautų širdyje ir atmintyje giliai įspaustas šis troškimas.

Mūsų dangiškasis Tėvas gerai supranta šį troškimą. Jis atsiuntė mums savo Sūnų Jėzų Kristų, kuris mus lydi gyvenimo kelionėje. Jame matome kaip tobulas Dievo teisynas tampa kūnu, tampa veidu, tampa Keliu, Tiesa ir Gyvenimu. Jis yra su mumis. Tamsa jau nebegalės tarti paskutinio žodžio, nes Dievo vaikų gyvenimui patekėjo nesibaigianti aušra.

Įvairiais būdais bandyta nutildyti į žmogaus širdies troškimą,- kalbėjo Pranciškus. Įvairiais būdais bandyta žmogaus sielą padaryti nejautrią; įvairiais būdais bandyta užmigdyti mūsų vaikų ir jaunimo jautrumą, tvirtinant, kad jie nieko negali pakeisti ir geriau netikėti svajonėmis, kurios niekada neišsipildys. Čiabuvių gentys sistemingai ir struktūriškai buvo išstumtos į visuomeninio gyvenimo paribius. Vieni skelbė, kad jų kultūra ir tradicijos menkavertės. Kiti, galios ir pinigų troškimo apakinti, apiplėšė ir užnuodijo čiabuvių žemes. Kaip liūdna! – sakė popiežiaus. Ir kaip labai reikia prašyti už tai atleidimo! Jūs esate reikalingi šiandieniniam vartojimo kultūros nuskurdintam pasauliui! Reikia jūsų senolių išminties! Reikia jūsų dosnumo ir dalijimosi kultūros!

Šiandien mes šloviname Viešpatį, žinodami, kad Kūrėjas mūsų nepaleis, kad jis nesigaili mus sukūręs ir kad jo meilės planas neatšaukiamas. Šiandien šloviname už mus kentėjusį ir mirusį Jėzų Kristų, kuris prisikelia kiekviename artimo meilės geste mūsų brolių labui. Drąsinkime vieni kitus būti Viešpaties kančios ir prikėlimo liudytojas, kasdien gyvendami pagal mums duotą jo tobulą teisyną. (Vatikano radijas)