Popiežius šventė Gailestingumo jubiliejų su kaliniais

Trečiadienį, paskutinę vizito Meksikoje dieną, popiežius Pranciškus praleido Ciudad Juarez mieste, šalies šiaurėje, prie pat sienos su JAV. Iš ryto (vakare Lietuvos laiku) aplankė kalėjimą; po to susitiko su darbininkais ir galiausiai pavakare (Lietuvos laiku jau paryčiais) aukojo Mišias, kurių metu jau atsisveikino su Meksika.

Popiežiaus aplankytame kalėjime – „Valstybiniame socialinės reabilitacijos centre nr. 3“ šio metu yra apie trys tūkstančiai kalinių, dauguma vyrų, bet yra ir nedidelis moterų skyrius. Popiežiaus susitikimas su kaliniais vyko kalėjimo kieme; dalyvavo apie septyni šimtai kalinių, taip pat kalėjimo personalas, savanoriai ir kapelionai.

Savo kalbos pradžioje popiežius kaliniams sakė, kad jis atvyko kartu su jais švęsti Gailestingumo jubiliejų. Švęsdamas Gailestingumo jubiliejų su jumis visų pirma noriu priminti kaip svarbu nutraukti smurto ir nusikalstamumo užburtą ratą, - sakė Pranciškus. Ištisus dešimtmečius klaidingai manėme, kad visa tai galima išspręsti izoliavimu, atskyrimu, įkalinimu, problemos paslėpimu nuo žmonių akių. Nekreipėme dėmesio į tai kas iš tiesų mums turėtų labiausiai rūpėti – žmonių gyvenimas, jų šeimų gyvenimas, gyvenimas tų, kurie labiausiai nuketėjo nuo smurto. Dievo gailestingumas mums primena, kad kalėjimai yra mūsų visuomenės gyvenimo kokybės rodikliai. Dažnai jie yra nutylėjimų, apsileidimų ir atmetimo kultūros simptomai, bylojantys, kad visuomenė liovėsi tikėti gyvenimu, kad savo vaikus paliko likimo valiai.

Kartais gali atrodyti, kad kalėjimas skatina dar didesnį nusikalstamumą, kad visai nepadeda spręsti tų socialinių, psichologinių ar šeimyninių problemų, kurios pastūmė žmogų nusikalsti. Tačiau visuomenės saugumo problemų neįmanoma išspręsti vien įkalinimu; jos turi būti sprendžiamos pašalinant struktūrines ir kultūrines priežastis, žeidžiančias visuomenės audinį.

Jėzus, rūpindamasis alkstančiais, trokštančiais, benamiais ir kaliniais, liudijo jiems Tėvo gailestingumą. Gailestingumas yra visuomenės, trokštančios susikurti geresnes gyvenimo sąlygas, moralinė pareiga. Jei visuomenės sugeba pasirūpinti savo vargšais, ligoniais ir kaliniais, ji sugeba gydyti ir savo žaizdas bei kurti darnų sambūvį.

Švęsti Gailestingumo jubiliejų su jumis, - kalbėjo popiežius kaliniams, - tai stengtis nebūti įkalintiems praeityje, mokytis atidaryti duris į ateitį, tikėti, kad gyvenimas gali būti geresnis. Žinome, kad neįmanoma grįžti atgal; žinome, kad kas padaryta – padaryta. Tad atvykau švęsti Gailestingumo jubiliejų su jumis, kad žinotumėt, jog galite pradėti rašyti naują savo gyvenimo istoriją. Jūs kenčiate dėl nuopuolio, gailitės dėl savo darbų. Jūs patyrėte ką reiškia skausmas ir nuodėmė, tačiau neužmirškite, kad jums skirta ir prisikėlimo galia, Dievo gailestingumas, kuris visa daro nauja.

Baigdamas kalbą popiežius padėkojo kalėjimo personalui bei kapelionams ir vienuoliams bei pasauliečiams savanoriams, kurie patarnauja kaliniams, dalijasi su jais Dievo Žodžiu. Prieš baigiamąjį palaiminimą, popiežius visus paprašė tyliai valandėlę pasimelsti, mintyse paprašyti Dievą, kad padėtų tikėti jo gailestingumu. (Vatikano radijas)