2016-03-03 16:32:00

Popiežius Pranciškus: teisė būtina, bet tik dorybė garantuos gėrio pasirinkimą


Kovo 3 dieną popiežius Pranciškus priėmė Popiežiškosios gyvybės akademijos narius, dalyvaujančius darbo seminare apie dorybes žmogaus etiniuose pasirinkimuose.

Popiežius Pranciškus taip pat pasiūlė keletą minčių. Seminaras, anot jo, išreiškia tai, kad „gėris, kurį žmogus daro, nėra apskaičiavimų ir strategijų rezultatas, genetinės struktūros ar socialinių įtakų pasekmė, bet vaisius širdies, kurioje yra geras nusistatymas, kaip ir laisvo pasirinkimo, siekiančio tikro gėrio. Nepakanka mokslo ir technikos: gėrio darymui reikia širdies išminties“.

Apie širdį šioje perspektyvoje nemaža pasako Šventasis Raštas. Geros ir blogos intencijos, sako Jėzus, kyla ne išorėje, bet žmogaus širdyje (žr. Mk 7). Biblijoje „širdis“ yra ne vien jausmų, bet ir dvasinių gebėjimų, proto ir valios, sprendimų, mąstymo būdo vieta. Pasirinkimų išmintis, atviros Šventosios Dvasios įkvėpimui, apima ir širdį. Joje gimsta geri darbai, kai Dievas joje išlieja savo išmintį, bet taip pat ir blogi, kai Dvasios tiesa ir pasiūlymai atmetami.   

Mūsų laikotarpiu, pasak Šventojo Tėvo, kai kurios kultūros srovės nebeatpažįsta dieviškos išminties įspaudo sukurtojoje tikrovėje, nei žmoguje. Tad žmogaus prigimtis tampa tik medžiaga, suminkoma pagal bet kokį sumanymą. Bet mūsų žmogiškumas, priešingai, yra labai vertingas Dievo akyse. Dėl to pirmoji saugotina „gamta“, kad neštų vaisių, yra mūsų pačių prigimtis. Turime jai suteikti švaraus laisvės oro ir gaivaus tiesos vandens, saugoti nuo egoizmo ir melo nuodo. Tada mūsų žmogiškumo dirvoje išdygs dorybės daigai.

Dorybė yra tipiškiausia gėrio, kurį su Dievo pagalba žmogus gali padaryti, išraiška. Dorybė nėra paprastas įprotis, bet nuolatinė ir atnaujinama nuostata pasirinkti gėrį. Dorybė nėra emocija, nėra per kursus įgyjamas naujas įgūdis, dar mažiau biomechanikos mechanizmas, bet aukščiausia žmogaus laisvės išraiška. Dorybė yra geriausia, ką žmogaus širdis pasiūlo. Kai širdis nutolsta nuo gėrio ir tiesos, esančių Dievo Žodyje, daug rizikuoja, netenka orientacijos ir rizikuoja blogį pradėti vadinti gėriu ir atvirkščiai. Be dorybių lengviau pasiduodam nuodėmei, vėliau ydai. Kas patenka ant tokio slidaus nuolydžio, įslysta į moralinę klaidą ir kenčia nuo augančio egzistencinio sunkumo.

Šventasis Raštas mums parodo kietos širdies dinamiką, - sakė popiežius: - kuo labiau širdis linkusi į egoizmą ir blogį, tuo sunkiau jai pasikeisti. Kas daro nuodėmę, tas nuodėmes vergas, moko Jėzus (žr. Jn 8,34). Kai širdis sugenda, sunkios pasekmės paliečia ir socialinį gyvenimą. Tokios būsenos nepakeis nei teorijos, nei socialinės ar politinės reformos. Tik Dvasia gali iš tiesų reformuoti mūsų širdį, jei mes bendradarbiausime, ieškosime ir atsiversime.

Šiandien gyvuoja daug institucijų, kurios tarnauja gyvybei, bet taip pat daug tokių, kurioms labiau rūpi uždarbis. Kalbėti apie dorybę reiškia skelbti, kad gėrio pasirinkimas apima ir įpareigoja visą asmenį. Tai ne kosmetika ar koks išorinis ženklas: tikrą vaisių duos tik nesąžiningų troškimų išrovimas ir nuširdus gėrio ieškojimas.

Teisinės normos yra būtinos, bet nepakankamos, tik dorybės garantuos, kad iš tiesų bus renkamasis gėris. Matome, kad šiandien netrūksta mokslinių žinių ar techninių sugebėjimų įveikti bent kai kurias skaudžias žmogiškas situacijas, bet trūksta žmogiškumo, trūksta rūpesčio trapiu žmogumi. Tegu medikai ir medicinos darbuotojai, linkėjo popiežius, visad jungia mokslą, technologiją ir žmogiškumą. Tai turėtų atsispindėti ir universitetų formacijoje ar medicinos įstaigų darbe.

Dabartinė kultūra dar saugoja prielaidas tvirtinimui, jog žmogus, kad ir kokiose sąlygose, yra saugotina vertybė, bet dažnai ji tampa moralinio neužtikrintumo auka ir nebegali veiksmingai ginti gyvybės. Neretai, pasak Pranciškaus, gražiai atrodančios ydos prisidengia dorybių veidu, todėl reikia aiškumo.

Norėčiau pakartoti, -pridūrė jis, - ką jau esu sakęs daug kartų: turime būti atidūs dėl naujo ideologinio kolonizavimo, kuris skverbiasi į žmonių mąstymą, taip pat krikščionišką, dorybės, šiuolaikiškumo, naujumo vardu. Bet tai kolonizavimas, kuris atima laisvę, kuris yra tikrovės tokios, kokia sukurta Dievo baimė.

Popiežius Pranciškus palinkėjo gerų darbų intensyviam dienos trukmės darbo seminarui, nepamišdamas paprašyti maldos už jį patį. (Vatikano radijas) 








All the contents on this site are copyrighted ©.