COMECE: paliatyvinė slauga turi būti užtikrinta kiekvienoje ES valstybėje

Europos visuomenei senstant, vis daugėja pagyvenusių asmenų, kuriems reikalinga paliatyvinė slauga. Europos Komisijoje šiuo metu rengiama bendra paliatyvinės slaugos struktūra. Norėdama prisijungti prie diskusijų apie šią naująją struktūrą, Europos Sąjungos valstybių Vyskupų Konferencijų Komisijos (COMECE) tyrimų ir medicininės etikos darbo grupė paskelbė dokumentą apie paliatyvinę slaugą.

30 lapų dokumentas apžvelgia šios medicinos šakos šaknis, pradedant nuo britų kilmės daktarės Cicely Saunders patirties, kuri 1967 m. atidarė pirmąjį „hospisą“ nepagydomai sergantiems vėžiu.

Toliau kalbama apie liniją, skiriančią paliatyvinę slaugą nuo eutanazijos ir „terapinio užsispyrimo“.

Jei taikant paliatyvinę slaugą kreipiamasi dėl „sedacijos paskutinėje ligos fazėje“, reikia užtikrinti, kad tai nebūtų tokios sedatyvinės praktikos, kurios ne tik padeda išvengti kentėjimo, tačiau sąmoningai paspartina mirtį, ir dėl to jas reikėtų traktuoti kaip eutanazijos veiksmą, rašoma minėtame dokumente. Jame paliečiama ir anksiolitikų tema, kurie skirti sumažinti nerimui.

Raginama vartoti šiuos vaistus „apdairiai ir racionaliai“, kad pacientas galėtų bendrauti ir išlaikyti santykį su personalu.

Tyrimai tęsiami, ir kiekvienos ES šalies įstatymuose turėtų būti įtraukta teisė į paliatyvinę slaugą, ypač tiems asmenims, kurie priklauso pažeidžiamiausioms grupėms, rašoma COMECE dokumente. Taip pat valstybės raginamos didinti paliatyvinę slaugą teikiančių institucijų skaičių, kad jų būtų pakankamai, kartu skatinamos rūpintis personalo formacija, kuris turėtų ne tik gebėti kontroliuoti skausmą, tačiau ir mokėtų tinkamai atsiliepti į šių ypatingų ligonių socialinius, emocinius, dvasinius poreikius. (Vatikano radijas)