Popiežiaus bendroji audiencija. Dievas guodžia tremtinius

Trečiadienio bendrosios audiencijos dalyviams popiežiaus Pranciškaus skaitytos Šventųjų metų katechezės tema: „Gailestingumas ir paguoda“. Šventasis Tėvas komentavo pranašo Jeremijo žodžius, tremtyje esantiems izraelitams skelbiančius sugrįžimą į gimtąją šalį.

Sugrįžimo į tėvynę pažadas tai begalinės Dievo meilės ženklas. Dievas, Gerasis Tėvas, nepalieka savo vaikų, bet jai visada rūpinasi ir neleidžia jiems pražūti, - kalbėjo Pranciškus. Tremtis Izraelio tautai buvo nepakeliamai sunki. Be šventyklos, be galimybės viešai šlovinti Dievą buvo pradėjęs svyruoti tikėjimas. Mačius sugriautą savo šalį buvo sunku tikėti Viešpaties gerumu.

Ir mes, - sakė popiežius, - kartais jaučiamės taip tarsi būtume tremty; susidūrę su vienatve, kančia, mirtimi pagalvojame, kad Dievas mus apleido. Kiek kartų esme girdėję sakant: „Dievas mane užmiršo“! Kiek daug žmonių kenčia jausdamiesi atstumti. Ypač prislėgti artimųjų netekties žmonės klausia: „Kurgi Dievas?“. Popiežius paminėjo ir mūsų dienų pabėgėlius ir migrantus, kurie bėgdami nuo nelaimių ir karų susiduria su nesvetingumu. Kai bando patekti į kitą šalį, jiems užtrenkiamos durys. Ir laukia jie ten, prie sienos, nes daug durų ir daug širdžių uždarytos. Šių dienų migrantai kenčia po atviru dangumi, be maisto, prie užtrenktų durų, nepriimami. Džiaugiuosi, - sakė Pranciškus, - kad atsiranda šalių ir jų vadovų, kurie atveria širdis, atidaro duris.

Pranašas Jeremijas sako, kad ištremta tauta sugrįš į savo žemę, susilauks Viešpaties gailestingumo. Pranašas guodžia: Dievas yra arti ir jis išgelbės kiekvieną kas juo pasitiki. Nepulkime į neviltį, bet tikėkime, kad gėris nugalės blogį, kad Viešpats nušluostys kiekvieną ašarą ir išvaduos iš baimės. Jeremijo lūpomis skamba meilės savo tautai kupini Dievo žodžiai: „Amžina meile aš pamilau tave, todėl nesiliauju tau reikštis ištikima meile. Vėl tave atkursiu, – mergele Izraelio tauta, būsi atgaivinta! Vėl išsipuošusi, būgneliais nešina, žengsi, šoksi linksmuolių ratelyje“ (Jer 31,3-4).

Viešpats ištikimas. Jis nepalieka nevilty. Dievas myli besaike meile, net nuodėmė negali jos sulaikyti. Dievo meilė pripildo žmogų džiaugsmo ir paguodos.

Toliau guosdamas tautą pranašas Jeremijas kalba apie būsimą sugrįžimą į Jeruzalę: „Jie ateis ir džiūgaus ant Siono aukštumų, suplauks prie Viešpaties dovanų: grūdų, jauno vyno ir šviežio aliejaus, avių ir jaučių prieauglio. Patys jie bus kaip gerai laistomas sodas, – turės visko, ko jiems reikia“ (Jer 31,12). Džiaugdamiesi ir dėkodami tremtiniai sugrįš Sioną, kops į šventąjį kalną, keliaus į Dievo namus, šlovinimo himnais ir maldomis dėkos Viešpačiui už išvadavimą.

Žemė, kurią tautai buvo tekę ne savo noru palikti, buvo tapusi priešų laimikiu. Ji buvo suniokota, bet dabar vėl atsigauna ir ima žydėti. Iš tremties grįžę žmonės bus tarsi laistomas sodas, tarsi derlinga žemė. Iš tremties Viešpaties sugrąžintas Izraelis matys gyvybės pergalę prieš mirtį, palaiminimo – prieš prakeikimą. Pats Dievas guodžia savo tautą. Pranašas, Dievo vardu sako: „Jų gedulą pakeisiu džiaugsmu“ (Jer 31,13).

Jeremijo skelbta tremtinių sugrįžimo į tėvynę žinia guodė atsivertusių žmonių širdis, - sakė Pranciškus, - tačiau pranašo duotą pažadą galutinai įvykdė Viešpats Jėzus. Tikro ir radikalaus sugrįžimo iš tremties, šviesos po tikėjimo krizės tamsos mes sulaukiame Velykų slėpinyje, didžios ir nesibaigiančios Dievo meilės patirtyje, gailestingos meilės, kuri mums dovanoja džiaugsmą, ramybę ir amžiną gyvenimą. (Vatikano radijas)