2016-03-23 16:58:00

Trečiadienio katechezė: Velykų Tridienis ir Gailestingumo jubiliejus


Mūsų mąstymas apie Dievo gailestingumą šiandien įveda į Velykų tridienį. Išgyvensime Ketvirtadienį, Penktadienį ir Šeštadienį, kaip tą stiprųjį laiką, kuris leis labiau suprasti mūsų tikėjimo didįjį slėpinį – mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus prisikėlimą. Viskas per šias tris dienas kalba apie gailestingumą, nes leidžia apčiuopti kiek toli siekia Dievo meilė, - trečiadienio bendrąją audienciją Šv. Petro aikštėje pradėjo popiežius Pranciškus, tęsdamas jubiliejinių katechezių ciklą apie gailestingumą.

Dievas iš tiesų save duoda dėl kiekvieno iš mūsų, - tęsė jis. – Slėpinys, kurį garbiname šią Šventąją Savaitę, yra didi meilės istorija, nežinanti kliūčių. Jėzaus kančia tęsiasi iki pasaulio pabaigos, nes yra dalijimosi kančiomis su visa žmonija istorija, nuolatinis dalyvavimas kiekvieno iš mūsų asmeniniuose įvykiuose. Velykų Tridienis yra meilės dramos atminimas, teikiantis tikrumą, jog nebūsime palikti gyvenimo išbandymuose.

Popiežius Pranciškus trumpai apžvelgė kiekvieną iš Velykų Tridienio dieną. Didįjį Ketvirtadienį Jėzus įsteigė Eucharistiją, kuri jau byloja apie Jo auką ant Golgotos kalno. Norėdamas padėti mokiniams suprasti savo meilę, plauna jų kojas, dar kartą savo pavyzdžiu parodydamas kaip jie turės elgti. Eucharistija yra meilė, kuri tampa tarnavimu. Tai Jėzaus buvimas, rodantis troškimą pasotinti kiekvieną alkstantį, ypač silpniausius, kad galėtų liudyti pasaulio sunkumuose. Duodamas save kaip maistą Jėzus sako, kad turime išmokti jį laužyti ir dalintis su kitais.

Didysis Penktadienis yra meilės viršūnė. Jėzaus mirtis, ant kryžiaus save patikint Tėvui, kad visam pasauliui būtų pasiūlytas išgelbėjimas, išreiškia meilę, kuri duodama iki galo, kuri nori apkabinti visus, kuri aprėpia kiekvieną vietą ir kiekvieną laikotarpį. Tai neišsenkamas išsigelbėjimo šaltinis kiekvienam iš mūsų.

Galiausiai, Didysis Šeštadienis – Dievo tylos diena. Ir turime stengtis, kad ji iš tiesų tokia būtų. Kape paguldytas Jėzus su visa žmonija dalijasi mirties drama. Tai tyla, kuri kalba ir išreiškia meilę. Dievo Sūnus pasiekia tuštumą, kurią tik begalinis Tėvo gailestingumas gali užpildyti. Dievas tyli, bet dėl meilės. Šią dieną meilė, tyli meilė, tampa gyvenimo Prisikėlime laukimu. Mums būtų gera pagalvoti apie Dievo Motinos laukimą, pridūrė Šventasis Tėvas, nurodydamas, kad Marija yra Didžiojo Šeštadienio „Ikona“.

Pasak Pranciškaus, kalbame apie didų meilės ir gailestingumo slėpinį. Mūsų žodžiai yra skurdūs, jų nepakanka, kad pilnai jį išreikštume. Mums gali padėti vienos merginos patirtis – Julijonos iš Norvičo, mažai žinomos mistikės. Ji neturėjo išsilavinimo, jos žodžiai apie Jėzų paprasti, tačiau gilūs. Popiežius pacitavo mistikės pasakojimą apie regėjimą.

„Tada mūsų gerasis Viešpats manęs paklausė – ar esi patenkinta, kad kentėjau dėl tavęs?“ „Taip, gerasis Viešpatie, tau labai dėkoju. Taip, gerasis Viešpatie, būk palaimintas“, pasakiau. Tada Jėzus, gerasis Viešpats, tarė: „Jei tu esi patenkinta, tai ir aš esu. Kęsti kančią dėl tavęs man džiugu, laimė, amžinas džiūgavimas; jei galėčiau kentėti dar daugiau, taip ir padaryčiau“.

Štai toks, - sakė Pranciškus, - yra mūsų Jėzus, kiekvienam sakantis: „jei galėčiau kentėti dar daugiau, taip ir padaryčiau“. Šie žodžiai tokie gražūs ir leidžia suprasti bekraštę Viešpaties meilę kiekvienam iš mūsų. Leiskime, kad jo meilė mus apkabintų. Šiomis dienomis žvelkime į Viešpaties kančią ir mirtį, priimkime širdyje jo meilės didumą ir, kaip Dievo Motina, šeštadienį, tyloje, laukime Prisikėlimo, - pasakė užbaigdamas savo katechezę popiežius Pranciškus.

*

Prieš katechezę popiežius sveikino maldininkų minią, po katechezės jos esminės mintys buvo perskaitytos anglų, prancūzų, ispanų, vokiečių, portugalų, arabų ir lenkų kalbomis, pačiam Šventajam Tėvui priduriant keletą sveikinimo žodžių tomis kalbomis kalbantiems piligrimams, kurių šiuo metu Romoje daug, atvykusių čia švęsti Velykų.

Šventasis Tėvas dar kartą prabilo apie antradienio tragediją Briuselyje, apie teroro aktus, kurie nužudė apie tris dešimtis žmonių ir daug sužeidė. Nors dar tą pačią dieną buvo paskelbta popiežiaus užuojautos telegrama, trečiadienio audiencijoje Pranciškus pridūrė:

Su skaudančia širdimi stebėjau žinias apie vakar Briuselyje įvykusius teroristinius išpuolius, kurie lėmė daug aukų ir sužeistųjų. Užtikrinu savo maldą ir artumą brangiems Belgijos žmonėms, aukų artimiesiems, visiems sužeistiems. Iš naujo kreipiuosi į visus geros valios žmones, kad susivienytų smerkdami žiaurius piktadarius, skleidžiančius tik mirtį, terorą ar pasibaisėjimą. Visų prašau būti ištvermingais maldoje ir prašyti Viešpaties, per šią Šventąją Savaitę, paguosti skaudančias širdis ir atversti širdis žiauraus fundamentalizmo apakintų žmonių, užtariant Mergelei Marijai. Sukalbėkime maldą „Sveika, Marija“, - pakvietė popiežius Pranciškus, paprašęs ir tyloje pasimelsti už visus žuvusius, sužeistuosius, šeimos narius ir Belgijos žmones. (Vatikano radijas)    








All the contents on this site are copyrighted ©.