2016-03-26 11:49:00

Popiežius prie Koliziejaus: Kryžius – Dievo meilė ir žmogaus nuodėmė


Didžiojo penktadienio vakarą popiežius Pranciškus vadovavo Kryžiaus keliui prie Koliziejaus – prieš beveik du tūkstantmečius pastatyto didžiulio amfiteatro, kuris yra vienas geriausiai išsilaikiusių antikos paminklų Romos mieste. Jis kartu yra ir pirmaisiais amžiais vykusių krikščionių persekiojimų simbolis.

Kryžiaus kelias, susidedantis iš tradicinių keturiolikos stočių, prasidėjo Koliziejaus viduje ir baigėsi ant gretimos kalvos, priešais didingos Maksencijaus bazilikos liekanas. Kryžių pakaitomis nešė Romos vyskupijos šeimų ir Bažnyčios karitatyvinėje veikloje dalyvaujančių savanorių atstovai, tikintieji iš Sirijos, kelių Europos, Afrikos, Azijos ir Amerikos šalių, Šventosios Žemės kustodijos pranciškonai ir Popiežiaus vikaras Romos miestui kard. Agostino Vallini. Meditacijas keturiolikai stočių šiemet parengė italas kardinolas Gualtiero Basseti. Kryžiaus kelio meditacijų tema: „Dievo gailestingumas“.

Maždaug pusantros valandos trukusį Kryžiaus kelią prie Koliziejaus užbaigė popiežiaus Pranciškaus malda:

 

„Kristaus Kryžiau, dieviškosios meilės ir žmogiškojo neteisingumo simboli, didžiausios aukos ir kvailo egoizmo simboli, mirties įranki ir prisikėlimo priemone, klusnumo ženkle ir išdavystės emblema, ešafote ir pergalės vėliava.

Kristaus Kryžiau, ir šiandien matome tave mūsų seseryse ir broliuose, kurie yra žudomi ir deginami gyvi, kuriems kapoja galvas barbarų kalavijai, kitiems bailiai tylint.

Kristaus Kryžiau, ir šiandien tave matome vaikų ir moterų veiduose, pavargusiuose ir išsigandusiuose žmonėse, kurie bėga nuo karų bei smurto ir nieko kito nesutinka, tik rankas nusiplaunančius Pilotus.

[…]

Kristaus Kryžiau, dar ir šiandien tave matome fundamentalizmuose ir religijos sekėjuose, kurie niekina Dievo vardą ir jį naudoja savo neapsakomam smurtui pateisinti.

Kristaus Kryžiau, matome tave tuose, kurie nori tave pašalinti iš viešųjų vietų, išstumti iš visuomenės gyvenimo vardan pagoniško laicizmo ar netgi vardan lygybės, kurios tu pats mus išmokei.

Kristaus Kryžiaus, matome tave galiūnuose ir prekiautojuose ginklais, kurie kursto karo žaizdrą nekaltų brolių krauju ir savo vaikus maitina kruvina duona.

Kristaus Kryžiaus, matome tave išdavikuose, kurie už trisdešimt sidabrinių parduotų kiekvieną.

Kristaus Kryžiaus dar ir šiandien tave matome nesąžininguose ir korumpuotuose asmenyse, kurie vietoj saugoję bendrą gėrį ir dorovę, parsiduoda varganoje amoralumo rinkoje.

Kristaus Kryžiau, matome tave kvailiuose, kurie statosi sandėlius netvariems savo turtams, nekreipdami dėmesio į prie jų slenksčio mirštantį Lozorių.

Kristaus Kryžiau, matome tave naikinančiuose mūsų „bendrus namus“, egoistiškai griaunančiuose būsimų kartų ateitį.

Kristaus Kryžiau, matome tave savo artimųjų apleistuose seneliuose, neįgaliuose žmonėse ir vaikuose, kurie badauja atstumti mūsų egoistiškos ir veidmainės visuomenės.

Kristaus Kryžiau, šiandien tave matome Viduržemio ir Egėjo jūrose, tapusiose nepasotinamomis kapinėmis, mūsų nejautrios ir nuskausmintos sąžinės atspindžiu.

Kristaus Kryžiau, tu esi begalinės meilės atspindys ir kelias į Prisikėlimą; šiandien matome tave geruose ir teisiuose žmonėse, kurie daro gera nelaukdami, kad kiti jais gėrėtųsi ir jiems plotų.

[...]

Kristaus Kryžiau, tave matome gailestinguose žmonėse, kuriems gailestingumas – tai aukščiausia teisingumo ir tikėjimo išraiška.

Kristaus Kryžiaus, matome tave paprastuose žmonėse, kurie džiugiai kasdien gyvena savo tikėjimu ir laikosi Dievo įsakymų.

Kristaus Kryžiau, matome tave atgailaujančiuosiuose, kurie, suvokdami savo nuodėmingumą, šaukia: Viešpatie, atsimink mane savo Karalystėje!

Kristaus Kryžiaus, matome tave palaimintuosiuose ir šventuosiuose, kurie sugeba eiti per tikėjimo naktį neprarasdami pasitikėjimo tavimi ir be pretenzijos suprasti tavo slėpiningą tylėjimą.

Kristaus Kryžiau, matome tave šeimose, kurios ištikimai ir vaisingai gyvena savo santuokinį pašaukimą.

[…]

Tavyje, Šventas Kryžiau, matome iki galo mylintį Dievą ir matome neapykantą, užvaldančią ir apakinančią širdis ir protus tų, kurie renkasi ne šviesą, bet sutemas.

Kristaus Kryžiau, Nojaus laive, kuris išgelbėjai žmonijai iš nuodėmės tvano, išgelbėk mus nuo blogio ir nuo Piktojo. Dovydo Soste ir amžinos dieviškos sandoros antspaude, pažadink mus iš tuštybės pagundų. Meilės šauksme,  sužadink mumyse Dievo, gėrio ir šviesos troškimą.

Kristaus Kryžiau, padėk mums suprasti, kad tekanti saulė yra stipresnė už nakties sutemas, kad tariamą blogio pergalę išsklaido tuščias kapas ir Prisikėlimo bei Dievo meilės tikrumas ir kad niekas jų negali aptemdyti ar sumenkinti. Amen.“

(Vatikano radijas)








All the contents on this site are copyrighted ©.