2016-04-01 11:51:00

Balandžio „Artuma“ – kaip vandens trokštantiems...


Naujasis Artumos numeris šiuo Velykų laiku į rankas skaitytojams keliauja su taikos ir ramybės ženklu viršelyje – Dievo Avinėliu iš mozaikos Jeruzalės benediktinų abatijoje. Čia pat – ir Melitono Sardiečio, vos po pusantro šimtmečio nuo tų didžių įvykių Jeruzalėje gyvenusio šventojo vyskupo, velykinė homilija, bylojanti: greit simbolio neliko – liko tiesa: „AŠ esu už jus paaukotas avinėlis, Aš jūsų išpirka, Aš jūsų gyvenimas, Aš jūsų prisikėlimas.“ Ko daugiau begalėtume trokšti, jei savo gyvenime sutikome Prisikėlusįjį, trokštantį pagirdyti mus savąja pergale?

O vis tiek kaskart trokštame ir netgi žinome, kaip gailestinga – ištroškusį pagirdyti, abejojančiam patarti. Balandžio Artumoje ir aptariama šių darbų kūnui ir sielai „pora“: kada troškuliui numalšinti pakanka stiklinės vandens, o kaip atsigerti, kai širdis ima trokšti? Kur tada ieškoti gerų patarimų?

Kad pačia savo esme trokštame kur kas daugiau negu vandens, žurnale mums primena Bronė Gudaitytė. Apie „gyvuosius vandenis“ šįsyk kalba Vytautė Maciukaitė: o gal užsidegsime ir jos minimu šv. Pranciškaus troškimu – būti tokie tyri it klusnūs kaip vanduo? Apie vandenį – tik šiek tiek žemiškiau – ir kitų kultūrų patyrimu dalijasi ir t. Antanas Saulaitis, spėjantis, jog ateityje karų kils ne dėl žemės, o dėl vandens. Ar čia, Lietuvoje, kur jo netrūksta, žinome, kiek tiksliai vandens žmonija turi savo troškuliui numalšinti? Kiek vandens nusiprausti tenka ten, kur brangus kiekvienas jo lašas?

„Kas ieško, tas randa, kaip alkį malšinti“ – ši mintis lydi pokalbį apie dvasios palydėtojo tarnystę su seserimi Bernadeta Mališkaite SJE. Pasak buvusios pogrindininkės, aktyvios Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos bendradarbės, dvasinis palydėjimas – tai ne psichologinė pagalba ir skirtas „veržliam, normaliam, aistringam žmogui, kuris nori labiau gyventi“. Šiandien palydėtojų netrūksta – tačiau ar viską žinome apie šią tarnystę?

Pagalba išgyvenantiems skyrybų krizes tebus ilgametės šių žmonių skausmo palydėtojos (kartu su „Bendrakeleivių“ sielovados centru) Elvyros Kučinskaitės Artumos numeryje pradedamas straipsnių ciklas.

Gyvybės pilną mėnesį, deja, tenka (skubu ir būtina!) skelbti aliarmo žinią! Vakarų pasaulis, kaip teigia Vytautas Sinica, nuo Trečiojo Reicho dienų nėra matęs tokio gyvybės ir gyvenimų „skirstymo“ (ne be valdančiųjų pritarimo), kaip šiandien su didžiuliu pagreičiu plintanti, žudanti ir nužmoginanti abortų bei eutanazijos praktika.

Pačiu laiku – ir Vincentas Vobolevičiaus mintys, jog Lietuvoje turime neįtikėtinai mažai visuomeniškai aktyvių piliečių. Ką galime mes, katalikai? Ar tik Caritui skirta būti žinomiausia visuomenėje katalikiška organizacija?

Be kitų straipsnių ir bažnytinio gyvenimo aktualijų, žurnale platinama ir žinia apie Gailestingumo jubiliejaus kulminaciją Lietuvoje – nacionalinį Gailestingumo kongresą Vilniuje gegužės 6–8 d. ir galimybę dideliame būryje iš naujo išgyventi džiaugsmą, kad „priklausome Jėzui Kristui, kuriame mums yra apsčiai išlietas Dievo gailestingumas“. Į kongresą jau kviečiama registruotis, o sekmadienio bendruomeninėje maldoje – melstis už jo sėkmę bei malones.

Iki gegužės 1 d. mūsų visų laukia dar vienas gailestingumo darbas – pasirūpinti, kam paskirsime 2 proc. pajamų mokesčio. Šio gerumo gesto labai reikia ir šeimomis besirūpinančioms organizacijoms, ir vieninteliam Lietuvoje katalikiškam šeimos žurnalui – kad Artumą galėtų skaityti ir vargingiau gyvenantys ar vieniši žmonės. Nuoširdžiai dėkojame!








All the contents on this site are copyrighted ©.