2016-04-12 16:39:00

Vatikano diplomatas: „sudėtingesni“ ginklai užtikrins saugumą ir taiką?


JAV gynybos departamentas autonomines ginklų sistemas apibrėžė kaip tas, kurios „kartą aktyvuotos, gali pasirinkti ir pulti taikinį be tolimesnio žmogiško operatoriaus įsikišimo“. Kitaip tariant, yra kalbama apie karinius robotus. Industrinėje ir civilinėje sferose įvairūs robotai jau atlieka didžiulį darbą, tad nenuostabu, kad į juos krypsta ir kariškių akys. Mūsų dienų konfliktuose per atstumą valdomi aparatai – ypač skraidantys, yra paminimi beveik kiekvienos dienos naujienose, tačiau norima žengti dar vieną žingsnį toliau. Karinių robotų šalininkai pabrėžia, kad jie sutaupytų gyvybes, ne tik jų naudotojų, bet ir net „priešiškų pajėgų“ atžvilgiu – juk robotai neveiktų „aklai“, iš keršto ar pykčio, jie būtų gerokai „tikslesni“ už žmogų. O kritikai, priešingai, klausia, kieno būtų atsakomybė klaidos atveju – vado, programuotojo, gamintojo ar paties roboto? Bet ar robotas gali būti atsakingas pagal tarptautinės humanitarinės teisės normas?

Apie tai šiomis dienomis, nuo balandžio 11 iki 16 dienos, yra diskutuojama trečiajame neformaliame ekspertų susitikime Ženevoje, Jungtinių Tautų Organizacijos būstinėje, jau trečius metus iš eilės. Kelios technologiškai išsivysčiusios šalys, tarp kurių Vokietija, JAV, Izraelis, Kinija, Rusija, Pietų Korėja – investuoja į mirtinų autonominių ginklų kūrimo projektus.

Balandžio 11 dieną susitikime pasisakė Šventojo Sosto nuolatinis stebėtojas JT ir kitose tarptautinėse organizacijose Ženevoje arkivyskupas Ivan Jurkovič. Viena iš pagrindinių jo kritinių pastabų buvo ši: ar dar kartą pasiduosime pagundai manyti, jog daugiau ir geresnių ginklų mums užtikrins saugumą ir taiką?

Patirtis, pasak jo, rodo, kad geriausias ir ko gero vienintelis priimtinas kelias prieš konfliktus yra prevencija. Tas pats galioja ir ginklavimosi srityje: reikia prevencijos, kad technologinė pažanga nevirstų naujomis ir baisiomis destrukcinėmis priemonėmis, panašiomis į tas, kurias jau turime – branduolinius ir cheminius ginklus, priešpėstines minas. Kai kurios iš jų jau uždraustos tarptautiniais susitarimais.

Arkivyskupas taip pat paminėjo atsakomybės klausimą. Autonominių ginklų išvystymas kelia riziką, jog niekas nebus atsakingas už jų veikimą. Ar tai padės taikos apgynimui? Ko gero, priešingai – tai taps paskatinimu karui.

Šventojo Sosto diplomatas kalbėjo apie pačią ydingą ginklavimosi logiką, kuri tikrąjį taikos garantą mato ginklų kaupime ir jų keliamame siaube, o ne protų pasikeitime, ne abipusiame pasitikėjime tarp tautų. Mirtini autonominiai ginklai tokio pasitikėjimo nepadidins.

Jie nesuteiks ir didesnio saugumo, jei kalbame apie tas atakas, kurias teroristai įvykdo naudodami paprastus metodus, tačiau pasiryžę patys žūti. Autonominės sistemos nepadės kovoti prieš didžiausius šiandienos pavojus – terorizmą ir asimetrinį karą, jos tik suteiks apgaulingą saugumo jausmą. Tikra kova už taiką turi būti kova už teisingumą, už žmogaus orumą, už teises, už dalyvavimą politikoje, už vystymąsi. Dabar yra laikas sutrukdyti mirtinoms autonominėms sistemoms tapti rytojaus karo tikrove, pabrėžė Vatikano diplomatas, remdamas poziciją, kuri siekia tokių ginklų draudimo tarptautiniu susitarimu.

Ir daugumos kitų šalių pozicijose, pavyzdžiui Japonijos, Prancūzijos ar JAV, nors neprieštaraujama pačiai autonominių ginklų idėjai, tačiau sutinkama, jog jų veikimo autonomijos ir atsakomybės klausimas iš tiesų yra esminis. (Vatikano radijas)








All the contents on this site are copyrighted ©.