Popiežius: Tik klusnumas Šventajai Dvasiai ugdo Bažnyčią

Reikia klausyti Šventosios Dvasios. Nereikia jai priešintis, - sakė popiežius Pranciškus ketvirtadienio rytą aukotų Mišių homilijoje komentuodamas šios dienos skaitinį iš Apaštalų darbų. Pastarosiomis dienomis Mišių skaitiniuose buvo kalbama apie Šventosios Dvasios įkvėptą pirmųjų krikščionių veikimą ir apie kitų priešinimąsi Šventajai Dvasiai. Jos įkvėpimo nepriėmė Jeruzalės šventyklos kunigai, nors matė apaštalų daromus stebuklus. Šventajai Dvasiai priešinosi ir tie,  kurie nužudė diakoną Steponą. O štai šį kartą Apaštalų darbų knyga pasakoja apie Šventosios Dvasios įkvėptą apaštalą Pilypą, kuris krikštija svetimšalį etiopą. O jis, tos pačios Dvasios paskatintas, prašo, kad apaštalas jį pakrikštytų.

„Pastarosiomis dienomis Bažnyčia mums priminė pasipriešinimo Šventajai Dvasiai dramą, - kalbėjo popiežius. Matėme uždaras, kietas, kvailas širdis, kurios priešinasi Šventajai Dvasiai. Matėme įvairių dalykų – matėme kaip Petras ir Jonas pagydė luošą žmogų prie šventyklos Gražiųjų vartų; girdėjome apie didžius dalykus, kuriuos darė Šv. Steponas. Tačiau žmonės buvo užsidarę, nepriėmė šių Dvasios ženklų, priešinosi Dvasiai. Jie savo priešinimąsi Dvasiai bandė teisinti ištikimybe įstatymui, nors iš tiesų jie buvo ištikimi tik įstatymo raidei.“

Šios dienos skaitinyje matome kitokią laikyseną: ne priešinimąsi, bet klusnumą Šventajai Dvasiai. Tik klusumas Šventajai Dvasiai ugdo Bažnyčią, - sakė Pranciškus. Šiandien kalbama apie apaštalą Pilypą, tai yra vyskupą, kuris kaip ir kiti vyskupai turi daug visokių reikalų ir rūpesčių. Tačiau jis viską palieka ir paklūsta Šventajai Dvasiai. Susitinka du žmonės – apaštalas, Jėzaus skelbėjas, ir svetimšalis, etiopas, nieko nežinantis apie Jėzų. Tačiau ir jam Šventoji Dvasią įkvėpė smalsumą, domėjimąsi. Ir paklusęs Šventajai Dvasiai, pasikrikštijęs, jis „džiūgaudamas traukė savo keliais“.

„Praėjusiomis dienomis girdėjome kas dedasi kai priešinamasi Šventajai Dvasiai; šiandien matėme du Šventajai Dvasiai klusnius vyrus. Ženklas yra džiaugsmas.  Klusnumas Šventajai Dvasiai yra džiaugsmo versmė. „Aš norėčiau  daryti viena... bet Šventoji Dvasia man siūlo ką kita. Aš būsiu laimingas, jei atsiliepsiu į Šventosios Dvasios kvietimą““.

Popiežius priminė Pirmosios Samuelio knygos pasakojimą apie jaunojo Samuelio pašaukimą. Jaunuolis girdi jį šaukiantį balsą, bet nesupranta kas tai. Kunigas Elis pasiūlo Samueliui į jį šaukiantį balsą atsiliepti žodžiais: „Kalbėk, Viešpatie, tavo tarnas klauso“.

„Ir mes visada galime melstis šiais žodžiais: „Kalbėk, Viešpatie, aš klausau“, - sakė popiežius. Meldžiame klusnumo Šventajai Dvasiai ir kad šios klusnumo dėka padėtume Bažnyčiai žengi pirmyn. „Kalbėk, Viešpatie, tavo tarnas klauso“. Dažnai kartokime šiuos žodžius: kai abejojame, kai nesugebame ar, paprasčiausiai, neturime noro melstis. Kalbėdami  šią maldą prašykime klusnumo Šventajai Dvasiai malonės“. (Vatikano radijas)