Popiežius priėmė Italijos Caritas narius

Ketvirtadienį popiežius Pranciškus priėmė 700 Italijos Caritas organizacijos narių, užbaigiančių šiomis dienomis vykusį savo nacionalinį suvažiavimą, kuriuo, be kita ko, buvo paminėtos ir Italijos Caritas įkūrimo keturiasdešimt penktosios metinės.

Sveikindamas Italijos Caritas vadovus, darbuotojus ir savanorius, popiežius Pranciškus pirmiausia priminė kelis esminius jų veiklos bruožus, kuriuos prieš keletą metų vykusio panašaus susitikimo metu buvo iškėlęs popiežius Benediktas XVI. Visų pirma tai, kad Bažnyčios vykdomų artimo meilės darbų šaltinis ir svarbiausia jų motyvacija yra tikėjimas. Artimo meilės darbai tai Bažnyčios dėmesio kenčiantiesiems išraiška. Artimo meilės darbai taip pat turi pedagoginę funkciją, nes vargą kenčiantiems žmonėms padeda brandinti savo orumą, krikščionių bendruomenių nariams padeda uoliau sekti Kristų, o pilietinei visuomenei primena jos pareigas vargstančiųjų atžvilgiu.

Ypač dabartiniais laikais, pasak popiežiaus Pranciškaus, matome kokia svarbi ir reikalinga artimo meilės įkvėpta pagalba kenčiančiam žmogui. Taip pat labai svarbu stengtis suprasti skurdo priežastis, kad būtų galima jas pašalinti. Kartu su tiesiogine artimo meilės įkvėpta konkrečia pagalba, popiežius ragino stengtis daryti įtaką tiems mechanizmams, kurie generuoja skurdą, kovoti su nuodėmės struktūromis. Tai savo ruožtu susiję ir su žmonių ugdymu, reikalingas blaivus ir gerai padėtį suvokiantis gyvenimo stilius, kuriame visi jaustųsi atsakingais už visus.

Kalbėdamas Italijos Caritas nariams popiežius taip pat paminėjo migracijos krizę, ragino padėti imigrantams, tiek suteikiant paramą konkrečiuose sunkumuose, tiek skatinant jų integraciją į Italijos visuomenę. Svarbus taip pat šioje srityje dirbančių profesionalų rengimas.

„Pasitikėdami su mumis esančiu prisikėlusiu Kristumi ir kupini Šventosios Dvasios dovanojamos drąsos, be baimės eidami pirmyn, atrasdami vis naujas veiklos perspektyvas, sugebėsite atsiliepti į Viešpaties kvietimą, kalbėjo popiežius. Viešpats ateina pas mus su kenčiančių brolių ir seserų veidais bei jų gyvenimo istorijomis. Jie beldžiasi į mūsų širdžių ir bendruomenių duris. Jie laukia mūsų meilės; jie trokšta, kad Viešpats prie jų priliestų, kad juos priglaustų prie savęs Bažnyčios rankomis.“ (Vatikano radijas)