Popiežiaus homilija apie Evangelijos skelbimo džiaugsmą

Šventasis Tėvas antradienio rytą aukojo šv. Mišias savo namų koplyčioje, homilijoje kalbėjo apie misionierių romumą Šventosios Dvasios balsui ir užsidegimą skelbti Evangeliją net toliausiose vietovėse. Tai būdinga savybė kiekvienam vyrui ir moteriai, apsisprendusiems tarnauti Bažnyčiai misijose. Šventosios Dvasios pašaukimas verčia pašvęsti visą gyvenimą Kristui. Dar daugiau, degti vardan Jo. Toks užsidegimas buvo bendras visiems apaštalams. Šitaip degė tautų apaštalo Pauliaus širdis, kaip ir daugelio mūsų laikų jaunuolių, vaikinų ir merginų, kurie atsisveikinę su gimtuoju kraštu ir šeima išvyko toli į kitus žemynus skelbti Jėzų Kristų.

Popiežius komentavo Mišių skaitinį, kuriame pasakojama, kaip Paulius Milete atsisveikina su Efezo krikščionių bendruomene. Paulius žino, kad jų daugiau nematys ir jiems tai pasako. Apaštalas išvyksta į Jeruzalė, kur jį veda Šventoji Dvasia. Pasak popiežiaus, šis epizodas iš Apaštalų darbų knygos primena visų epochų misionierių gyvenimą: „jie vyksta verčiami Šventosios Dvasios. Tai yra pašaukimas! Kai mes tuose kraštuose apsilankome, kapinėse matome iš antkapių, kad daugelis mirė jauni, neturėdami keturiasdešimties metų. Jie „pasiaukojo“ būdami jauni, jie gyvenimą „sudegino“. Manau, kad jie, savo paskutinę valandą, būdami toli nuo tėvynės, šeimos, artimųjų galėjo pasakyti: „Apsimokėjo padaryti tai, ką padariau!“

„Misionierius išvyksta nežinodamas kas jo laukia“, pasakė popiežius Pranciškus prisimindamas šv. Pranciškaus Ksavero atsisveikinimą, aprašytą devynioliktojo amžiaus ispanų poeto. Šie žodžiai primena tai, ką pasakė šv. Paulius Mišių skaitinyje: „tiktai Šventoji Dvasia kiekviename mieste man skelbia, jog manęs laukia pančiai ir vargai“. Misionierius žino, kad nebus lengva, tačiau žengia pirmyn.

„Mūsų misionieriai, mūsų laikų evangelizavimo herojai. Europa pripildė misionieriais kitus žemynus. Jie išvyko ir nebesugrįžo. Manau teisinga padėkoti Viešpačiui už jų liudijimą. Turime džiaugtis šiais misionieriais, jie tikri liudytojai. Manau, kad jie išeidami savo paskutinę akimirką pagalvojo taip, kaip Ksaveras: „Palikau viską, tačiau apsimokėjo!“ Vieni pasimirė, kiti buvo nužudyti, tačiau visi paaukojo gyvenimą vardan Evangelijos. Šie misionieriai yra mūsų garbė, Bažnyčios garbė!“

Popiežius homiliją užbaigė maldavimu, kad jaunuoliai būtų romūs Šventosios Dvasios balsui, jos vedami pasiaukotų ir degte degtų vardan kilnių tikslų.

„Norėčiau pasakyti vaikinams ir merginoms, kurių netenkina dabartinė konsumistinė ir narcizistinė kultūra, kad pažvelgtų į horizontą. Pažvelkite tenai, pažvelkite į šiuos mūsų misionierius. Melskite Šventąją Dvasią, kuri juos vertė iškeliauti toli, „sudeginti“ gyvenimus“. „Sudeginti“ sunkokas žodis, pripažino popiežius tačiau pridūrė: „verta gyvenimą gyventi. Tačiau gerai gyventi, „sudeginti“ tarnystėje, skelbime ir žengti pirmyn. Tai Evangelijos skelbimo džiaugsmas!“ (Vatikano radijas)