Jubiliejaus katechezė. Ugdykite gailestingumą!

Laba diena, brangūs broliai ir seserys! Diena neatrodo gera, bet jūs esate drąsūs, atėjote ir lyjant, ačiū! – pasveikino popiežius Pranciškus visus susirinkusius šv. Petro aikštėje, nepaisant tikrai susirinkimams lauke nepalankioms oro sąlygoms. Popiežius taip pat priminė, kad jubiliejinė audiencija vyksta dvejose vietose: šv. Petro aikštėje ir Pauliaus VI salėje, kurioje susirinko ligoniai ir jų palydovai, galėję viską stebėti per didelį ekraną. Šventasis Tėvas paprašė juos pasveikinti aplodismentais, parodant savo vienybę.

Popiežius kalbėjo apie tai, kas lotynų kalboje įvardijama žodžiu „pietas“, o lietuvių kalboje gali prireikti kelių kitų žodžių, norint išreikšti šio termino prasmes: pamaldumas, maldingumas, dievobaimingumas, bet taip pat pasigailėjimas, švelnumas, atjauta. „Pietas“ taip pat yra viena iš Šventosios Dvasios dovanų, kurią lietuviškai paprastai vadiname „maldingumu“.

„Pietas“, primena Šventasis Tėvas, yra dar graikų – romėnų pasaulyje naudotas terminas, reiškęs tam tikrą pavaldumą ar paklusimą aukščiau esančiam: pamaldumą dievaičiams ar vaikų pagarbą tėvams, senoliams. Tačiau Naujajame Testamente jis reiškia ką kitą.

Nereikia supainioti „pietas“ su gana paplitusiu „pietizmu“, kuris dažnai yra paviršutinė ir kitų orumą žeidžianti emocija. Panašiai, „pietas“ nereikia painioti su ta užuojauta, kuria jaučiame su mumis gyvenantiems gyvūnams. Juk kartais pasitaiko, kad šis jausmas patiriamas gyvūnų atžvilgiu, o kenčiančių brolių atveju liekama abejingais. Prisirišama prie savo katinų ar šunų, o kaimynas ar kaimynė paliekami alkti...

Pasigailėjimas, maldingumas apie kurį jis nori priminti, anot popiežiaus, yra ne tai, bet viena iš septynių Šventosios Dvasios dovanų, kurias Viešpats suteikia savo mokiniams, kad pajėgtų reaguoti į dievišką įkvėpimą. Daugybę kartų Evangelijos perduoda sergančių, apsėstų, skurdžių, nelaimių apniktų žmonių šauksmą Jėzui – „pasigailėk!“, į kurį Viešpats atsakydavo gailestingu žvilgsniu ir savo guodžiančiu buvimu. Šiuose pagalbos ir pasigailėjimo prašymuose kiekvienas išreikšdavo ir savo tikėjimą Jėzumi, pavadinant Jį „Mokytoju“, „Dovydo sūnumi“ ar „Viešpačiu“. Nujausdavo, kad jame yra kažkas ypatingo, kad galėjo padėti jiems išeiti iš liūdesio būsenos. Jausdavo Jame paties Dievo meilę. Ir nepaisant besigrūdančios minios, Jėzus pajusdavo tuos gailestingumo prašymus ir pajusdavo gailestį, ypač pamatęs kenčiančius žmones, su sužeistu orumu (žr. Mk 5,25 ir toliau).

Jėzui pasigailėti reiškia dalintis liūdesiu su sutiktuoju, bet taip pat veikti, kad jis būtų paverstas džiaugsmu.

Ir mes, - sakė Pranciškus, - esame kviečiami mokytis pasigailėti, daugybėje gyvenimiškų situacijų, nusipurtydami abejingumą, kuris trukdo pamatyti mus supančių brolių poreikius ir išsilaisvinti iš materialinės gerovės vergovės.

Žvelkime į pavyzdį Mergelės Marijos, kuri rūpinasi kiekvienu savo vaiku ir tikintiesiems yra gailestingumo ikona, - paragino užbaigdamas savąją jubiliejinę katechezę popiežius Pranciškus.

*

Popiežiaus katechezės pagrindinės mintys buvo perskaitytomis keliomis didžiosiomis pasaulio kalbomis, pačiam Šventajam Tėvui priduriant trumpą sveikinimo žodį tomis kalbomis kalbantiems maldininkams.

Prieš atsisveikindamas popiežius pasakė: - sveikinu jaunuolius, ligonius ir jaunavedžius. Šiandien yra šv. Mato šventė, vėliau už visus tapusio Dvylikos nariu. Tegu jo dvasinis stiprumas paskatina jus, brangūs jaunuoliai (...) būti nuosekliais savo tikėjimo gyvenime; jo atsidavimas Kristui teparemia jus, brangūs ligoniai, didesnių sunkumų metu; jo atsidavimas misijoms teprimena jums, brangūs jaunavedžiai, kad meilė yra nepakeičiamas šeimos pamatas. (Vatikano radijas)