Pirmajai socialinei enciklikai – 125 metai

Prieš 125 metus, 1891 metų gegužės 15 dieną, buvo publikuota pirmoji socialinė enciklika, Leono XIII „Rerum Novarum“. Tai buvo naujos bažnytinės minties pradžia, kuri tęsiasi iki pat šios dienos, iki pat popiežiaus Pranciškaus enciklikos „Laudato Si“.

Ši minties pakraipa paprastai vadinama Bažnyčios socialine doktrina. Be abejo, jos fragmentų atrasime dar apaštalų laikais ir vėlesniais amžiais. Tačiau Leono XIII enciklikos nuopelnas buvo šios doktrinos organiškas ir nuoseklus išdėstymas. Žinoma, popiežių socialinės enciklikos yra Bažnyčios socialinės doktrinos viršūnė, tačiau už jų slypi visoje Bažnyčioje dedamų pastangų, intelektualinių ir praktinių, krikščioniško tikėjimo šviesoje perprasti ir reaguoti į konkretaus žmonių ir visuomenių gyvenimo iššūkius, problemas. Pavyzdžiui, Pranciškaus „Laudato Si“ enciklika aptaria tai, ką krikščioniškas tikėjimas ir Bažnyčios patirtis gali pasakyti ekologinės krizės kontekste. Ir ekologinė krizė, primena popiežius, nėra technologijų trūkumas ar paprasčiausia cheminė tarša. Ji glaudžiai susijusi su mūsų mentalitetu, su mūsų vertybėmis, su mūsų visuomenių ekonominiais ir politiniais interesais.

Panašiai, Leono XIII enciklika aptaria darbininkų ir socialinio teisingumo problemas tuo metu, kai vyko smarkus industrializavimas, kuris kūrė ne vien naudą, bet naujas socialines problemas. Bažnyčios socialinė doktrina įsiterpė tarp socialistinių ir liberalių doktrinų.

Kiekvienas laikotarpis turi savo didžiuosius klausima+us, į kuriuos popiežiai atsakydavo išplėsdami ankstesnę socialinę doktriną arba siūlydami naujas įžvalgas. Ne kartą enciklikos buvo skelbiamos minint „Rerum Novarum“ paskelbimo sukaktį, taip pagerbiant jos pradėtą naują minties kryptį, naują būdą kalbėti apie žmogaus ir visuomenės gyvenimą, naują būdą ištirti ir padėti spręsti jų problemas, nes, priešingai nei kartais teigiama, krikščioniškas tikėjimas yra „veikimas“, yra dalyvavimas gyvenime, o ne nusišalinimas nuo jo, kaip itin dažnai šiais Gailestingumo šventaisiais metais pabrėžia Pranciškus.

Tad kartu su „Rerum Novarum“ galime prisiminti lygiai po keturiasdešimties metų Pijaus XI 1931-ųjų metų gegužės 15 paskelbtą encikliką „Quadragesimo anno“ ar po šešiasdešimties metų paskelbtą Jono XXIII garsiąją encikliką „Mater et Magistra“ (1961 gegužės 15 d.); tiesiogiai į „Rerum Novarum“ apeliuoja Pauliaus VI „Octogesima Adveniens“ apaštalinis laiškas (1971 gegužės 14 d.) ir Jono Pauliaus II „Centesimus Annus“ (1991 gegužės 1 d.): atitinkamai paskelbtos aštuoniasdešimt ir šimtą metų nuo „Rerum Novarum“ pasirodymo. Kitos įsimintinos (bet ne vienintelės) enciklikos – Pauliaus VI „Populorum Progressio“ (1967 kovo 27 d.) ir Benedikto XVI „Caritas in veritate“ (2009 birželio 29 d.).

2004 metais parengta ir publikuota svarbi sintezė: „Kompendiumas“, savotiškas Bažnyčios socialinės doktrinos „katekizmas“. Svarbu pažymėti, kad Bažnyčios socialinė doktrina itin naudinga tiems katalikams pasauliečiams, kurie aktyviai veikia ekonominiame, moksliniame, politiniame, pilietiniame gyvenime ir ieško gairių kartais sudėtingose situacijose. (Vatikano radijas)