Venesuelos ganytojas: rinksimės tarp autoritarizmo arba socialinio sprogimo?

Venesueloje socialinė įtampa vis labiau didėja. Didele dalimi ji susijusi su naftos kainų smukimu: vienus iš didžiausių naftos rezervų pasaulyje turinčios Venesuelos ekonomika labai priklausoma nuo jos pardavimo ir neturi galimybių kitais būdais kompensuoti prarastų įplaukų.

„Čia ekonominės ir politinės pasekmės bus sunkios, arti humanitarinės krizės slenksčio“, prieš keletą mėnesių perspėjo vienas lotynų Amerikos aktualijų apžvalgininkas. Deja, šie žodžiai pradeda tapti realybe: nepaprastai išaugo infliacija ir kainos, tad daugybė žmonių nebegali nusipirkti reikalingų dalykų, o tie, kurie dar gali, kartais neberanda jų parduotuvių lentynose. Pramonė pradėjo strigti, vanduo ir elektra yra ribojami, yra valandų, kai jų tiekimas sustabdomas. Šalis nebesugeba mokėti tarptautinių skolų, o prie viso to prisideda didžiulė korupcija ir žiaurus, didžiulio mąsto nusikalstamumas: kasmet Venesueloje nužudomi tūkstančiai žmonių.

Krizei tęsiantis jau nuo 2014-ųjų, žmonių nepasitenkinimas ir pyktis taip pat augo, opozicija reikalauja šalies prezidento Nicolas Maduro atsistatydinimo, netgi surinko du milijonus parašų dėl jo atstatydinimo referendumo, o šis atsikerta, kad krizė yra JAV sąmokslas ir kad opozicija, turinti daugumą parlamente, nori jį neteisėtai nuversti, griežtina kontrolės priemones, grasina nacionalizuoti fabrikus, spauda ir televizija patiria spaudimą, yra cenzūruojamos.

Tad nenuostabu, kad Venesuelos katalikų vyskupų konferencijos pirmininkas, Cumana arkivyskupas Diego Rafael Padron Sanchez dabartinę situaciją pavadino „kryžkele“ tarp absoliutaus autoritarizmo arba tarp socialinio sprogimo, ir abu scenarijai kelia didžiulį nerimą. Jis buvo kritiškas kalboms apie nacionalizavimus: tai, anot jo, praeityje buvo padaryta ne kartą, tačiau sunkumų neišsprendė, galiausiai sustodavo ir tai, kas dar veikdavo. Bet kokia kritika valdžiai yra atmetama. Bažnyčia, anot jo, vis dar gali laisvai pasiakyti, bet tuoj pat apipilama kaltinimais sąmokslu ir noru nuversti valdžią, nors žmonių situacija iš tiesų bloga.

Jis pateikia vaistų atvejį. Tarp dalykų, kurių trūksta, yra ir vaistai. Venesuelos Caritas galėtų jų gauti iš JAV arba kitų lotynų Amerikos šalių, iš Europos, tačiau įstatymas draudžia dalinti svetur pagamintus vaistus. Kai Caritas atstovai nuėjo kalbėtis su valdžios atstovais dėl leidimo tai daryti, gavo neigiamą atsakymą. O už įstatymo pažeidimą gresia kalėjimas. „Nežinome kaip padėti žmonėms“, pripažįsta arkivyskupas. „Atrodo, kad dabartinis vyriausybės idealas yra maksimalus skurdas ir absoliuti visuomenės bei institucijų kontrolė“, pridūrė jis. Tiesa, šiomis dienomis pasirodė žinia, kad  Venesuela derasi su Indija dėl vaistų už naftą, tačiau kol kas nieko nesutarta. (Vatikano radijas)