Arkivysk. S. Tamkevičiaus vyskupystės ir arkivysk. L. Virbalo kunigystės jubiliejai

Gegužės 22-ąją, švenčiant Švč. Trejybę, Kauno arkikatedroje bazilikoje arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius dėkojo Dievui už vyskupystės 25-erių metų jubiliejų, arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas – už 25-erių metų kunigystės jubiliejų.

Abu jubiliatai – vienas vyskupo, kitas kunigo – šventimus priėmė Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo pradžioje. S. Tamkevičiaus, tuomet dar neseniai (1988 m.) grįžusio į Lietuvą po įkalinimo ir tremties ir vėliau ėjusio Kauno kunigų seminarijos rektoriaus pareigas, vyskupo konsekracija vyko 1991 m. Sekminėse. L. Virbalo, atsisakiusio inžinerinių studijų, kunigystei pradėjusio rengtis pogrindžio seminarijoje ir tik po kelių bandymų (trukdant sovietų valdžiai) priimto studijuoti Kauno kunigų seminarijoje, kunigystės šventimai vyko tų pačių metų gegužės 30 d.

Iškilmingoje Eucharistijoje kartu dėkoti Dievui už šių ganytojų ištikimybę pašaukimui ir tarnystę, pasveikinti jų šių jubiliejų proga į arkikatedrą susirinko gausus svečių ir arkivyskupijos bendruomenės būrys. Kauno arkivyskupui emeritui emeritui S. Tamkevičiui sveikinimą ir apaštališkąjį palaiminimą atsiuntė popiežius Pranciškus.

Iškilmingos Eucharistijos pradžioje arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus ir savo vardu visus sveikino jai vadovavęs arkivyskupas Lionginas Virbalas, kuris minėtas sukaktis prašė palydėti malda, atkreipdamas dėmesį, jog pašaukimas yra kelias, Viešpaties, sykiu ir tų žmonių, kurie eina kartu, dovana bei liudijimas.

Eucharistiją koncelebravo apaštališkasis nuncijus arkivyskupas Pedro López Quintana, kardinolas Audrys Juozas Bačkis bei Lietuvos vyskupai: Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas, Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, Telšių vyskupas Jonas Boruta, Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, Kaišiadorių vyskupas emeritas Juozas Matulaitis, Panevėžio vyskupai emeritai Juozas Preikšas ir Jonas Kauneckas. Eucharistiją kartu šventė daugiau kaip pusšimtis kunigų, patarnavo Kauno kunigų seminarijos klierikai. Giedojo arkikatedros choras, vadovaujamas Vitos Liaudanskaitės-Vaitkevičienės.

Iškilmėse dalyvavo Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios Vilniaus ir visos Lietuvos arkivyskupas Inokentijus, Kauno stačiatikių Apreiškimo Švč. M. Marijai parapijos kun. Nikolajus Murašovas. Švęsti Eucharistijos susirinko kelių moterų kongregacijų seserys vienuolės, taip pat kurijos bei jos institucijų, kitų bažnytinių organizacijų darbuotojai, katalikiškų švietimo įstaigų, miesto ir šalies valdžios atstovai.

Pašaukti tarnauti su Tiesos Dvasia

Homiliją sakęs Kauno arkivyskupijos augziliaras vyskupas Kęstutis Kėvalas atkreipė visų dėmesį į pasaulio istoriją, kurioje matome, kaip Dievas vedė žmoniją į pažinimą, į tiesos pilnatvę, kad yra Dievas, kad Jis vienas, dangaus ir žemės Kūrėjas. Tiesos Dvasia įsikūnijo Jėzaus Kristaus Asmenyje.

Savo mokinius Jėzus siuntė į pasaulį, kad jie būtų Tiesos apaštalais. Kunigystės esmė, pasak vysk. Kęstučio, ir yra būti Jėzaus bendradarbiu vedant žmones į Tiesos pilnatvę. Dievas pakviečia kai kuriuos žmones visiškai pasišvęsti Tiesos tarnystei.

„Šiandien, brangieji, dviejų didžiųjų Jėzaus apaštalų šv. Petro ir Pauliaus šventykloje švenčiame kitų dviejų šių dienų apaštalų – mūsų arkivyskupų – vyskupo ir kunigo jubiliejus. Susirinkome švęsti ir dėkoti gerajam Dievui už šių dviejų vyrų pakvietimą sekti Gerąjį ganytoją ir įkūnyti savo gyvenimu Tiesos pilnatvės paieškas, dėkoti už jų misiją vesti Dievo tautą į Švč. Trejybės vienybę“ , – sakė vysk. Kęstutis.

Ganytojas atkreipė dėmesį, kaip Tiesos Dvasia įkvėpė dar tuomet kunigą Sigitą sovietmečio neteisybėse, suspaudimuose skleisti tiesos žodį, laisvinti žmones per „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“. Vėliau jo kaip vyskupo konsekracija (kartu su vysk. J. Tunaičiu) buvo pirmuosius Nepriklausomybės žingsnius  žengusiai Lietuvai tikra Šventosios Dvasios dovana. Vysk. Kęstutis minėjo„ kuklią pradžią“ (kai, pvz., atgautame kurijos pastate nebuvo net durų), nuo kurios prasidėjo didelės malonės metai – jau kaip vyskupui tarnaujant Kauno Bažnyčiai ir ją atkuriant įvairiose sielovados srityse (rengiant katechetus, kuriant Caritą, auginant katalikišką žiniasklaidą ir kt.) su nuolatiniu pasiryžimu skleisti tiesos žinią – nebūti „tylinčiu vyskupu“.

Toks pat atvirumas tiesai, pasak vysk. Kęstučio, tęsiamas dabartinio Kauno arkivyskupo Liongino  tarnystėje. Jo pašaukimas į kunigystę „dėliojosi tarsi mozaika“, o po svarstymų vieną akimirką atėjo aiškus apsisprendimas. Jis buvo įšventintas kunigu jau kaip pogrindinės Jėzaus Draugijos narys. Prieš metus pradėjęs eiti arkivyskupijos ganytojo pareigas, arkivyskupas Lionginas, remiamas malda, pasak vysk. Kęstučio, stoja į tarnystę su tiesos pilnatvės troškimu.

Šiam keliui reikia pasiryžimo, Dievo malonės ir Bažnyčios maldos

Arkikatedroje pasibaigus iškilmingai Eucharistijai, bendruomenės plojimais buvo palydėti sveikinimo ir padėkos žodžiai tarnystės jubiliejus švenčiantiems ganytojams.

Pasveikinęs arkivyskupus Lionginą ir Sigitą, apaštališkasis nuncijus arkivysk. Pedro López Quintana perskaitė išskirtinį pasveikinimą – popiežiaus Pranciškaus, kurį Šventasis Tėvas kaip broliškos meilės ženklą skyrė arkivyskupui emeritui Sigitui Tamkevičiui, suteikdamas apaštališkąjį palaiminimą vyskupystės konsekracijos 25-mečio proga.

Lietuvos Vyskupų Konferencijos vardu sveikinęs kard. Audrys Juozas Bačkis pabrėžė visai besidžiaugiančiai, arkikatedroje susirinkusiai Dievo tautai arkivyskupo Sigito dovaną surinkti žmones į Bažnyčios atkūrimo ir atnaujinimo darbus, išreiškė vyskupų dėkingumą už aiškų vadovavimą Vyskupų Konferencijai, drąsų Bažnyčios interesų gynimą, kad visai visuomenei būtų skelbiamas Prisikėlęs Kristus. Sykiu kardinolas palinkėjo arkivyskupui Lionginui, pradedančiam savo tarnystę Kauno arkivyskupijoje Gailestingumo jubiliejaus metais, būti geruoju ganytoju.

Arkivyskupijos kunigų vardu žodį taręs Apaštalų Sosto garbės prelatas Vytautas Steponas Vaičiūnas padėkojo už tikro apaštalo veidą kunigams arkivyskupo emerito Sigito asmenyje – jame mato tėvą, brolį ir nuoširdų žmogų. Sveikindamas arkivyskupą Lionginą, prelatas pavadino jį arkivyskupijos širdimi, pažadėjo tolesnę ištikimybę ir pasirengimą bendradarbiauti, linkėjo abiem ganytojams sveikatos ir Dievo palaimos.

Stačiatikių Bažnyčios vardu Kauno ganytojus sveikino arkivyskupas Inokentijus, pabrėždamas, jog arkivyskupas Sigitas Tamkevičius pasirinko sunkų kelią, kuris yra Kryžiaus kelias, kuriuo vienam žmogui neįmanoma eiti – tam reikia stipraus tikėjimo, pasiryžimo, Dievo malonės ir Bažnyčios maldos.

Žodį taręs arkivyskupas emeritas Sigitas sakė šv. Mišiose dėkojęs Dievui už visus žmones, kuriuos sutiko savo kelyje – vyskupus, kunigus, seseris vienuoles, dėkojo už labai jam brangius pasauliečius, aktyviai, su idealizmu ir uolumu įsitraukusius į Bažnyčios darbą. Ypač dėkojo už žmonių maldas, atsiprašė Viešpaties už silpnumą ir už tai, ko galbūt nepadarė Jo planuose. Arkivysk. Sigitas kvietė lydėti ir savo įpėdinį arkivyskupą Lionginą, kurio laukia ilgas kelias ir šis kelias neš vaisius su kitų žmonių pagalba ir malda.

Sugiedojus „Ilgiausių metų“, šventė persikėlė į arkivyskupijos konferencijų salę, kurioje jubiliejus švenčiančius savo brolius tėvus jėzuitus Lionginą ir Sigitą sveikino Jėzaus Draugijos Lietuvoje ir Latvijoje provincijolas t. Gintaras Vitkus SJ, Kauno kunigų seminarijos bendruomenė, katalikiškų mokyklų bei miesto savivaldos, LR Seimo parlamentinės grupės „Už šeimą“ atstovai bei kt.

Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba