2016-05-24 17:25:00

Kelios popiežiaus ir al-Azharo didžiojo imamo susitikimo aplinkybės


Didžiojo al-Azhar (Kaire) imamo Ahmado al-Tayyibo apsilankymas Vatikane buvo istorinis vien ta prasme, kad tai pirmasis šios institucijos vadovo apsilankymas popiežiaus namuose. Antra vertus, galima prisiminti, kad 2000 metais Jonas Paulius II, kelionėje į Egiptą, buvo susitikęs su tuometiniu didžiuoju al-Azharo imamu Mohammadu Sayeedu Tantawi.

Nors al-Azharo universitete, susidedančiame iš įvairių kolegijų, kasmet studijas užbaigia apie tūkstantį studentų iš viso pasaulio, jis nėra viena iš daugelio akademinių institucijų. Galima būtų pasakyti, kad šis centras yra vienas iš pagrindinių paties islamo tradicijos saugotųjų, turintis didžiulį prestižą. Iškilus kontraversiškam klausimui, al-Azharo oficiali nuomonė neprivaloma, tačiau itin svari. Buvę jo studentai savo įgytą išmanymą perduoda savo bendruomenėms daugybėje šalių.  

Tad globaliame pasaulyje, kuriame asmenys, kultūros, doktrinos ir idėjos susitinka vis dažniau, al-Azharo universitetas ir jo vyresnieji savaime tampa vieni iš svarbiausių tarpreliginio dialogo dalyvių. Jei krikščionių ir musulmonų santykiai turi 1400 metų istoriją, dažnai konfliktišką, bet taip pat nestokojančią sugyvenimo pavyzdžių, tai 1998 metais buvo įsteigtas „bendras dialogo komitetas“, kurį sudarė, iš vienos pusės, Popiežiškoji tarpreliginio dialogo taryba, iš kitos pusės, atitinkama, santykiams su monoteistinėmis religijomis skirta al-Azharo institucija.

Tačiau oficialus dialogas nutrūko, buvo „užšaldytas“ popiežiaus Benedikto XVI pontifikato metu. Jį nutraukė musulmoniškoji pusė ir vardinant priežastis, dažniausiai minimos dvi. Viena, tai garsioji „Regensburgo kalba“, kurioje Benediktas XVI, akademinio pobūdžio diskusijoje, paminėjo vieną tikrą istorinį personažą, kurio pokalbyje su musulmonų eruditu tvirtinama, kad islamo ir pranašo Mahometo doktrina susijusi su žiaurumu, prievarta. Daugybė musulmonų, taip pat ir dėl iškraipytų žiniasklaidos antraščių, tai priėmė ne kaip diskusiją, o kaip popiežiaus asmeniškai išsakytą įžeidimą Mahometui. Antra priežastis buvo 2011 metų popiežiaus Benedikto XVI pareiškimas po kruvinos teroristinės atakos prieš Egipto krikščionis. Nors jos pagrindinės intencijos buvo užuojauta ir solidarumas, tačiau Kairo politiniams ir religiniams lyderiams ji pasirodė įžeidžianti ir negerbianti Egipto „vidaus reikalų“. Taip buvo interpretuotas Benedikto XVI prašymas Egiptui saugoti religines mažumas, o tarptautinei bendruomenei neužsimerkti prieš krikščionių žūtis. Pareikalavus viešo atsiprašymo, Šventasis Sostas pasiuntė paaiškinimą, tačiau to nepakako, dialogas buvo nutrauktas. Tad dabartinis al-Azharo didžiojo imamo apsilankymas Romoje reiškia dialogo atkūrimą.

Skaitant didžiojo imamo aplinkos pareiškimus, šis sprendimas priimtas ne todėl, kad būtų išrištos su Benediktu XVI susijusios nuoskaudos, o todėl, kad, viena, Benediktą pakeitė Pranciškus, padaręs reikšmingų draugystės ir pagarbos ženklų musulmonų atžvilgiu, antra, toks susitikimas buvo reikalingas dabartinėje pasaulinėje situacijoje, kai religinio fundamentalizmo ambicijos ir žiaurumas neleidžia tylėti ir nieko nedaryti tiems, kurie yra atsakingi už savo religines bendruomenes.

Apie tai po susitikimo su popiežiumi Pranciškumi Vatikano žurnalistams duotame interviu kalbėjo pats didysis imamas al-Tayyib. Pasak jo, religijos dalijasi misija „leisti žmogui būti laimingu“. Šiai misijai grasina tiek nuo autentiškos religijos „nukrypusios“ ginkluotos grupuotės, tiek ideologijos, kurios siekė žmogų nukreipti nuo religijos, tačiau panardino žmoniją į kraują.

Jis pasakojo apie pastangas atimti bet kokį pasiteisinimą iš islamistų teroristų, pristatančių save kaip tikrus ir gerus musulmonus. Buvo sudarytas jų naudojamų sąvokų sąrašas, parodyta kaip jos iškraipytos ir kokios yra korektiškos nuostatos. Šis sąrašas yra pristatomas mokyklose ir universitetuose. Buvo įkurtas „stebėjimo“ centras, kuris tiria ekstremistinę retoriką aštuoniomis kalbomis ir jai replikuoja, kol neužnuodijo žmonių ir ypač jaunuolių protų. Dar kita iniciatyva – al- Azharo delegacijų siuntimas į įvairius kraštus, siekiant demaskuoti ekstremistų melą ir pristatyti tikrąjį islamą, kuris yra taikus ir tolerantiškas. Pačiame universitete veikia dviejų mėnesių formacijos kursas apie dialogą imamams.

Griežtai pasmerkęs ir atsiribojęs nuo islamistinio terorizmo, kuris, anot jo, atspindi visišką islamo nesupratimą ir iškraipymą, tyčinį ar ne, nuo kurio daugiausia kenčia patys musulmonai, al-Tayyib pridūrė, jog visi, ne vien musulmonai ir katalikai, bet visi „laisvi žmonės“ turi stoti greta vienas kito, kad būtų nutrauktas kraujo liejimas, nepainiojant ekstremistų su visu islamu ar religijos su prievarta. (Vatikano radijas)








All the contents on this site are copyrighted ©.