Aukšto lygio teisininkų susitikimas Vatikane. Dalyvauja Lietuvos atstovas

Birželio 3-4 dienomis Vatikano miesto valstybės teritorijoje, Popiežiškosios socialinių mokslų akademijos būstinėje vyksta aukšto lygio teisėjų, prokurorų ir teisininkų susitikimas, Akademijai toliau tiriant prekybos žmonėmis problemą ir ieškant veiksmingų jos sprendimų. Nuo 2013 metų Akademija nuosekliai dirba šia kryptimi ir surengė apie dešimt įvairių susitikimų. Šiuose susitikimuose buvo pakviesti dalyvauti ir atvyko kitų krikščioniškų Bažnyčių ar bendruomenių delegatai, miestų merai, nevyriausybinių ir tarptautinių organizacijų, policijos vadovai iš įvairių šalių, taip pat ir Lietuvos. 

Vienas iš pagrindinių globalizuoto pasaulio požymių yra žmonių keliavimas ir persikėlimas gyventi į naujas vietas, naujas šalis ir kontinentus. Daugeliu atveju šis pozityvus reiškinys turi taip pat ir savo šešėlinę, tamsiąją pusę, kuriai priklauso ir prekyba žmonėmis, mažais ir dideliais, pavergiant juos darbui, išnaudojant seksualiai, priverčiant parduoti organus. Nors sunku tiksliai apskaičiuoti tai, kas slepiama šešėlyje, tačiau spėjama, kad prekybos žmonėmis aukomis tapo per 40 milijonų asmenų. Šį milijardinį „verslą“, kurį popiežius Pranciškus ne kartą yra pavadinęs „nusikaltimu žmoniškumui“, vykdančios grupuotės turi iš ko rinktis: dėl karų, gamtinių nelaimių ir kitų priežasčių beveik 200 milijonų žmonių tapo pabėgėliais, prarado darbą, namus, šeimas. Panašioje beviltiškoje padėtyje atsiduria dar keli šimtai milijonų žmonių, kurie gyvena visiško skurdo sąlygomis. Tad prekyba žmonėmis nesvetima nei vienai valstybei, turtingai ar ne. Taip pat aišku, kad jos sprendime turi dalyvauti ne vien politikai, ne vien teisėsauga, ne vien žmogaus teisių organizacijos, tarp kurių ir motyvuotos tikėjimo, bet visi kartu. Juk daug prekybos žmonėmis aplinkybių nėra tiesioginė smurtinė veikla, kurią sąlyginai lengva apčiuopti ir bausti, bet subtilesnė, netiesioginė prievarta, kurią sunku kriminalizuoti. Prekybai žmonėmis gali talkininkauti kai kurios kultūrinės nuostatos, nekalbant apie plačiosios visuomenės abejingumą.

Į šių dienų susitikimą atvyko daug aukšto rango teisėsaugos ir politikų delegacijų: JAV valstybės departamento, Didžiosios Britanijos, Olandijos, Jungtinių Tautų Organizacijos, Švedijos padalinių prieš prekybą žmonėmis vadovai, taip pat teisėjai, prokurorai ir teisininkai iš įvairių kraštų, turintys kompetencijų kovoje prieš organizuotą nusikalstamumą, taip pat socialiniai mokslininkai, tarp kurių Jeffrey Sachs. Iš viso pranešėjų yra 72, tarp jų ir lietuvis, Lietuvos aukščiausio teismo teisėjas Aurelijus Gutauskas. Penktadienį visi galėjo pasisveikinti ir su popiežiumi Pranciškumi, kuris neturi abejonių, kad Bažnyčia turi ne tik tęsti, bet dar labiau dalyvauti kovoje prieš prekybos žmonėmis blogį.

*

Konferencijoje dalyvauja ir Švedijos teisingumo kanclerė Anna Maria Skarhed, kurios vardas plačiai nuskambėjo prieš keletą metų, jai pristačius inovatyvaus 1999-ųjų švedų įstatymo, baudžiančio ne prostitutes, o jų paslaugų pirkėjus, įstatymo poveikį per 10 metų nuo jo priėmimo. Įstatymas nebuvo priimtas lengvai: jam oponavo politinės ar visuomenės grupės, kurioms prostitucija yra paprasčiausiai laisva ir asmens nedegraduojanti profesija, kitos motyvavo, kad bet koks draudimas sukurs daugiau progų smurtui. Anna Skarhed ataskaita, priešingai, parodė, kad prostitucijos – tad ir su ja susijusios prekybos žmonėmis - apimtys Švedijoje gerokai sumažėjo, o prognozės apie didelius neigiamus šalutinius įstatymo poveikius neišsipildė.

Po šios švedų patirties, 2009 metais, panašus įstatymas priimtas Norvegijoje, taip pat po nelengvų politinių kovų. 2015 metų balandžio mėnesį vykusiame Popiežiškosios socialinių mokslų akademijos seminare kalbėjo profesorius Stainer Strom, norvegų vyriausybės įgaliojimu tikrinęs įstatymo poveikį per penkerius metus. Jo išvados panašios į švedų – prostitucijos mąstai sumažėjo bent trečdaliu, gal net ir per pusę, kova prieš prekybą žmonėmis tapo veiksmingesne. Profesorė ir politikė iš Norvegijos Janne Matlary, taip pat dalyvavusi seminare, apibendrino, jog „Norvegijoje ir Švedijoje įstatymas prieš sekso pirkimą lėmė pageidautinas pasekmes: sumažino paklausą, pakeitė (žmonių) nuostatas ir nukreipė policijos dėmesį į prekybą žmonėmis, iškeliant bylas ir paskelbiant nuosprendžius“. (Vatikano radijas)