Ortodoksų Susirinkimą temdo Bažnyčių nesutarimai

Šeštadienį, birželio 11 dieną, Popiežiškoji krikščionių vienybės taryba kviečia maldai į šv. Pauliaus už Mūrų baziliką Romoje. Šios maldos intencijose yra ortodoksų  Susirinkimas, turintis prasidėti birželio 19 dieną. Ir jos tikrai reikia, matant pastaruoju laiku tarp ortodoksų išryškėjusį tokį pozicijų išsiskyrimą, jog nemažai kas pradėjo svarstyti, kad Susirinkimas gali būti paralyžuotas ar net visai atšauktas.

Tokie pareiškimai skamba ypač pesimistiškai tų pastangų, kurios buvo sudėtos ortodoksų  Susirinkimui paruošti, fone. Jau XX amžiaus pradžioje kai kurie ortodoksų vyresnieji prabilo apie poreikį ortodoksų Bažnyčioms susitikti, kalbėtis, išspręsti kai kuriuos klausimus, suformuluoti bendrą požiūrį. Prieš gerą pusę amžiaus buvo pradėti konkretūs Susirinkimo paruošimo darbai – svarstomos temos, pateikiami pamatiniai tekstai. Tačiau Susirinkimo nepavyko sušaukti ir viena iš pagrindinių priežasčių buvo ta, kad daugiau nei pusė iš 14 jame dalyvausiančių Bažnyčių buvo sovietinio bloko viduje. Žlugus blokui ir pasikeitus aplinkybėms, organizaciniai darbai vėl buvo atnaujinti, ypač nuo 2008 metų, vis labiau įsibėgėjo. Galų gale šių metų pradžioje aukščiausio, patriarchų lygio susitikime buvo paskelbtos Susirinkimo temos, jas lydintys tekstai, data ir vieta, Kretos sala Graikijoje. Ortodoksų spaudoje buvo konstatuota, kad jau per tūkstantį metų nebuvo tokio plataus ir reprezentatyvaus ortodoksų Bažnyčių susitikimo.

Tačiau pastaruoju metu susikaupė nemažai veiksnių, kurie verčia abejoti Susirinkimo sklandžia eiga. Pirmiausia tai istorinių Antiochijos ir Jeruzalės patriarchatų ginčas. Jeruzalės patriarchatas 2013-aisiais įsteigė vyskupiją Kataro teritorijoje, tačiau ir Antiochijos patriarchatas manė, kad tai yra jo kanoninė teritorija. 2014 metų balandžio 29-ąją Antiochijos patriarchas pareiškė, kad oficialiai nutraukia bažnytinę bendrystę su Jeruzalės patriarchatu tol, kol klausimas nebus išspręstas, o to padaryti nepavyko iki pat šios dienos. Konstantinopolio patriarchatas, turintis garbės pirmumą ir iniciatyvos teisę tarp kitų ortodoksų, pasiūlė užbaigti šį ginčą po Susirinkimo, tačiau birželio 6 dieną Antiochijos patriarchatas pareiškė, kad su tuo nesutinka. Pasak jo komunikato, šiuo metu Antiochijos ir Jeruzalės apaštalinės Bažnyčios negali dalyvauti bendroje Eucharistijoje ir šis faktas anuliuoja viso Susirinkimo bažnytinį pobūdį, paversdamas jį tik „administraciniu“ susitikimu. Bet taip dingsta pati jo vertė. Tad kontraversija turi būti išspręsta iki Susirinkimo arba pats Susirinkimas turi būti atidėtas, kitaip Antiochijos patriarchatas jame nedalyvaus. Be šio pagrindinio motyvo išvardijami ir mažesni priekaištai Susirinkimo paruošimui, procedūroms ir dokumentams.

Tai toli gražu ne vienintelis galvos skausmas Susirinkimo organizatoriams. Kelios ortodoksų Bažnyčios pareiškė nepritarimą vienai ar kitai Susirinkimo temai, perspėdamos, kaip kad Gruzijos ortodoksų Bažnyčia gegužės 25 dienos pareiškime, jog jei nebus atsižvelgta į jų siūlomus pataisymus, jos nepasirašys nutarimų. Ypač kraštutinė Bulgarijos ortodoksų Bažnyčios nuostata, paskelbta birželio 1-ąją: tarp kitų dalykų išvardijusi savo nepasitenkinimą Susirinkimo parengimo ir pačios eigos procedūromis, ši Bažnyčia „primygtinai“ siūlo atidėti Susirinkimą, kad jam būtų galima geriau pasiruošti ir pareiškia, kad priešingu atveju „kategoriškai apsisprendusi“ nedalyvauti jo darbuose.

Ne itin gerai nuteikia ir gegužės 25 dieną pasibaigusio serbų ortodoksų Bažnyčios ganytojų susirinkimo pranešimas. Tarp kitų dalykų, jame paminimi Rumunijos ortodoksų vyskupų ir kunigų „nekanoniški ir nebroliški“ įsiveržimai į Serbijos ortodoksų jurisdikciją, žadant šią problemą iškelti Susirinkime ir perspėjant, kad jei tai tęsis, Serbijos ortodoksų Bažnyčia nutrauks „liturginę ir kanoninę bendrystę“ su rumunų ortodoksais.

Maskvos ortodoksų patriarchatas birželio 3 dieną kreipėsi į Konstantinopolio patriarchą, siūlydamas sušaukti skubų viršūnių susitikimą šį savaitgalį, birželio 10, savaitę prieš Susirinkimo pradžią, viliantis išspręsti ginčus.

Birželio 6-ąją diena yra datuojamas Konstantinopolio patriarchato sinodo sprendimas, kad Susirinkimas vyks numatytomis dienomis. Reiškiama „nuostaba“ dėl kai kurių Bažnyčių pareiškimų, pareiškiama, kad dabartinėje stadijoje Susirinkimo eigos pakeitimas negalimas, kad parengti tekstai gali būti keičiami ir koreguojami, pabrėžiama, kad visi šie sprendimai priimti bendrai ortodoksų Bažnyčių vadovų arba jų įgaliotų delegacijų. (Vatikano radijas)