Marija Magdalietė – apaštalų apaštalė

Popiežiaus Pranciškaus sprendimu, šv. Marijos Magdalietės liturginiam minėjimui suteikiamas šventės statusas. Tai nustatyta Dievo kulto ir sakramentų tvarkos kongregacijos dekretu, pasirašytu birželio 3 d. ir paskelbtu šį penktadienį.

Dekrete nurodoma, kad ir ateity šv. Marija Magdalietė liturgijoje bus minima tą pačią dieną kaip lig šiol, tai yra liepos 22-ąją. Ir toliau bus naudojami tie patys Valandų liturgijos tekstai, o prie lig šiol naudotų Mišių liturgijos tekstų pridedama Marijos Magdalietės šventės Dėkojimo giesmė (prefacija). Jos tekstas lotynų kalba skelbiamas kaip dekreto priedas. Vyskupų konferencijų prašoma Dėkojimo giesmės tekstą išsiversti į vietines kalbas ir, vertimą suderinus su Kulto ir sakramentų konkrecija, vėliau įterpti į naujus Romos Mišiolo leidimus.

„Apaštalų apaštalė“ – taip šv. Marija Magdalietė vadinama jos liturginiam minėjimui suteikiant šventės rangą. Dievo kulto ir sakramentų tvarkos kongregacijos dekretą palydinčiame Kongregacijos sekretoriaus arkivyskupo Arthuro Roche tekste sakoma, kad šiuo sprendimu popiežius Pranciškaus atsiliepia į dabartiniame Bažnyčios gyvenimo kontekste keliamą poreikį labiau pasigilinti į moters orumą, naujojo evangelizavimo būtinumą ir Dievo gailestingumo slėpinio didybę. Jau Jonas Paulius II apaštališkajame laiške „Mulieris dignitatem“ kalbėdamas apie moteris Kristaus ir Bažnyčios misijoje, ypatingai iškėlė Marija Magdalietę, kuri buvo pirmoji prisikėlusio Kristaus liudytoja  ir skelbėja. Sutikusi prisikėlusį Viešpatį, ji pirmoji apie tai pranešė apaštalams, įvykdė Prisikėlusiojo įsakymą: „eik pas mano brolius ir pasakyk jiems [...] Marija Magdalietė nuėjo ir pranešė mokiniams, kad mačiusi Viešpatį ir ką jis jai sakęs“ (Jn 20,17-18). Šitaip ji tapo evangelizuotoja, Viešpaties prisikėlimo žinios skelbėja.

Šv. Marijos Magdalietės šventės Mišių Dėkojimo giesmė:

Præfatio: de apostolorum apostola

Vere dignum et iustum est, æquum et salutáre, nos te, Pater omnípotens, cuius non minor est misericórdia quam potéstas, in ómnibus prædicáre per Christum Dóminum nostrum.

Qui in hortu maniféstus appáruit Maríæ Magdalénæ, quippe quae eum diléxerat vivéntem, in cruce víderat moriéntem, quæsíerat in sepúlcro iacéntem, ac prima adoráverat a mórtuis resurgéntem, et eam apostolátus offício coram apóstolis honorávit ut bonum novæ vitæ núntium ad mundi fines perveníret.

Unde et nos, Dómine, cum Angelis et Sanctis univérsis tibi confitémur, in exsultatióne dicéntes: Sanctus, Sanctus, Sanctus Dóminus Deus Sábaoth…

(Vatikano radijas)