Kolumbijai išaušo istorinė taikos diena

Krašto vyriausybė ir sukilėlių armijos FARC atstovai pranešė, jog galutinis dvišalis taikos susitarimas yra parengtas ir bus pasirašytas ketvirtadienį birželio 23 dieną Kubos sostinėje Havanoje. Susitarimas po tris metus trukusių derybų laikytinas svarbiausiu ligi šiol politiniu žingsniu, galinčiu užbaigti ilgiausiai trukusį vidaus konfliktą Lotynų Amerikos žemyne. Konfliktas, trukęs penkis dešimtmečius, nuo 1958 iki 2013 metų, pareikalavo 220 000 žmonių aukų, iš kurių keturi penktadaliai nekalti civiliai, nuo 1985 metų penkis milijonus gimtines apleidusių žmonių pavertė vidaus pabėgėliais, tapęs nepakeliama kančių ir vargo našta kelioms kolombiečių kartoms padalyto krašto dalyse.

Tiek Kubos ir JAV neseniai sėkmingai pradėtas santykių normalizavimo procesas, tiek Kolumbijos taikos susitarimo pasirašymas laikytini iš reikšmingiausių įvykių Lotynų Amerikos pastarojo penkiasdešimtmečio istorijoje, galintys paskatinti teigiamus procesus visame žemyne.

Taikos susitarimo pasirašymo svarbą paliudys gausūs jo pasirašymo akto dalyviai: kelių Lotynų Amerikos šalių valstybių ir vyriausybių vadovai, įskaitant keturis ar penkis valstybės vadovus, visų pirma Kolumbijos prezidentą Manuel Santos, Kubos Raul Castro, Venesuelos Nicolas Maduro ir Čilės Michelle Bachelet, galbūt Salvadoro prezidentą, taip pat Jungtinių Tautų Organizacijos, Europos Sąjungos ir visų Lotynų Amerikos kraštų delegacijos, kai kurios vedamos užsienio reikalų ministrų.

Pasiektą Kolumbijos taikos susitarimą ypač sveikina katalikų Bažnyčia. Nors Šventasis Sostas tiesiogiai nedalyvavo pokalbiuose, popiežius Pranciškus stipriai palaikė ir drąsino sudėtingas ir nelengvas pastangas susitarti nuo pat derybų pradžios.

Derybas su giliu įsitikinimu rėmė Kolumbijos vyskupų konferencija, per eilę metų dėjusi milžiniškas pastangas sutaikinti sostinėje Bogotoje besikeičiančias valdžias ir jas remiančias sukarintas organizacijas, iš vienos pusės, ir, iš kitos, marksistinę ideologiją skelbiančių išsivadavimo armijų kovotojus.

Kolumbijos katalikų Bažnyčios ir jos hierarchų vaidmuo, nuolatinės paskatos sustabdyti karą ir susitaikyti buvo pamatinis taikos susitarimui parengti. Kolumbijos episkopatas daug metų buvo vienintelis karštai raginęs pradėti pokalbius, kad būtų surastas politinis sprendimas iš padėties, kurio kariniai veiksmai negali išspręsti. Tikėtina, kad Taikos susitarimo pasirašymo iškilmėse Havanoje dalyvaus taip pat Kolumbijos vyskupų konferencijos vadovai. (Vatikano radijas)