2016-07-01 18:11:00

Libano maronitų kardinolas: mums reikia taikos


Libano maronitų apeigų katalikų patriarchas lankosi Jungtinėse Valstijose. Birželio 27 dieną, kalbėdamas vienos asociacijos būstinėje, jis dar kartą papasakojo apie didžiulius savo šalies sunkumus: galima pasakyti, kad stebuklas, kad jos struktūros dar veikia.

Reikia pažymėti, kad Libanas, maža valstybė su keturiais milijonais gyventojų, yra arti dviejų konfliktų židinių: Palestinos ir Izraelio, iš vienos pusės, Sirijos, iš kitos pusės. Dėl karų į jos teritoriją plūstelėjo daugybė žmonių. Prieš trisdešimt metų pradėjo atvykti palestiniečiai, jų šiuo metu yra bent pusė milijono. O per pastaruosius kelerius metus atvyko apie pusantro milijono sirų. Tai milžiniškas spaudimas tokiais mažai šaliai, nepaisant to, kad tarptautinė bendruomenė kiekvieną mėnesį skiria dešimtis milijonų dolerių pabėgėlių išlaikymui.

Kardinolas Rai pripažino, kad pabėgėlių skaičius toks didelis, kad iškilo pavojus pačiai šalies tapatybei. Be to, gausu kitų problemų. Pavyzdžiui, dažnai pabėgėliai atsiduria tokiame baisiame skurde, nežmogiškose sąlygose, kad sutinka būti užverbuojamais islamistų teroristų kariauti jų pusėje už tam tikrą atlygį. Iš kitos pusės, pabėgėliai sukūrė šešėlinę ekonomiką, kuri nemoka mokesčių, o libaniečių parduotuvės priverstos užsidaryti. Daug šalies gyventojų patys emigruoja.

Pasak kardinolo Rai, vienintelė ilgalaikė išeitis yra politiniai sprendimai. Artimųjų Rytų problemų ištakose yra Izraelio ir Palestinos konfliktas, kuris turi būti išspręstas įsteigiant tikrą Palestinos valstybę, į kurią galėtų sugrįžti pabėgėliai, ir Izraeliui palikus okupuotas Sirijos, Libano ir Palestinos teritorijas, nes be teisingumo negalima sukurti taikos.

Taip pat nedelsiant reikia nutraukti ginkluotą karą Sirijoje, gimdantį vis naujas baisybes, pabėgėlių bangas. Yra jėgų, kurios gali tai padaryti. Sirams pabėgėliams reikia gražinti jų tėvynę, į kurią jie galėtų sugrįžti nerizikuodami mirti.

Kita būtina reforma visam regionui yra religijos ir valstybės skyrimas. Čia gali padėti Libano patirtis: čia valstybės vadovai gali būti ne vien musulmonai, čia nėra valstybės religijos, o musulmonai ir krikščionys pripažįstami lygiais piliečiais.

Dar viena konflikto pusė, regima Sirijos kare, tačiau vien juo neapsiribojanti, yra musulmonų sunitų ir šiitų susipriešinimas. Kai kurie karą Sirijoje vertina ir kaip Saudo Arabijos bei Irano varžybas. (Vatikano radijas) 








All the contents on this site are copyrighted ©.