Lietuvos spaudos apžvalga (liepos 9 d.)

Kastantas Lukėnas: 

Valstybės – Mindaugo karūnavimo – dieną Vilniaus arkikatedroje sakytame pamoksle arkivyskupas Gintaras Grušas priminė kanonizuoto valstybininko, šv. Tomo Moro gyvenimo pavyzdį, – beje, jis buvo nukirsdintas liepos 6 –ąją. Šv. Tomas Moras gyvybės kaina paliudijo, kad tiesa yra aukščiau negu bet kokia žmogiškoji valdžia. Teisingumas valstybėje prasideda nuo meilės tiesai. Vilniaus arkivyskupas pabrėžė, kad valstybė prasideda nuo žmogaus ir be žmogaus ji neegzistuoja. „Kiekvieno piliečio pareiga ir pašaukimas – matyti politiką kaip artimo meilės formą, nenusišalinti nuo valstybės reikalų, bet siekti, kad kiekviena valdžia tarnautų tiesai ir teisingumui“, – sakė ganytojas. Grįsdamas Dievo žodžiu jis taip pat įspėjo dėl šiandienos stabų garbinimo apraiškų: kai žudoma negimusi gyvybė; kai dėl žmogiškų aistrų yra nepaisoma tiesos apie žmogaus prigimtį; kai nusukamas teisingas atlygis; kai alkoholio pramonės interesai iškeliami aukščiau už gyvybę.

Arkivyskupo pamokslo veiksmingumą kitą dieną paliudijo premjeras, paaiškinęs, kodėl vyriausybės darbotvarkėje atidedamas Civilinio kodekso pataisų dėl partnerystės svarstymas. Žurnalistai pasigavo cituoti premjero žodžius, kad „arkivyskupo pamokslas buvęs griežtas ir pamokantis“.

Valstybės dieną ir Žemaičių Kalvarijoje buvo meldžiamasi už Tėvynę Lietuvą. Į Didžiuosius atlaidus suvažiavę maldininkai sausakimšoje bazilikoje tądien meldėsi taip pat už kunigus, vienuolius, naujus dvasinius pašaukimus.

„Lietuvos žiniose“ Rosita Garškaitė kviečia apmąstyti Valstybės dienos prasmę atsiverčiant rašytojo Petro Dirgėlos knygas. Šiam pernai amžinybėn iškeliavusiam, Nacionaline premija įvertintam rašytojui valstybė buvo svarbiau negu literatūra: jis kvietė remtis istorija, idant galėtume apginti savo valstybingumą ateityje.

Užsienio lietuvių katalikų sielovados svetainėje pranešama, kad birželio pabaigoje Vašingtone Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo nacionalinėje bazilikoje atidaryta paroda ruošiantis spalio mėnesį vyksiančiam Šiluvos koplyčios 50 metų sukakties paminėjimui.

Šią savaitę atsisveikinome su viena ryškiausių religinės poezijos kūrėjų Marija Katiliūte-Lacrima. Sovietmečiu jos kūryba plito nenurodant autorystės, buvo išleista užsienyje, daug jos eilių tapo bažnytinėmis giesmėmis. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę buvo išleista daugiau kaip dešimt Lacrimos religinės lyrikos ir poetinių meditacijų rinkinių. Poetė darbavosi ir katalikų periodinėje spaudoje: „Katalikų pasaulio“, taip pat „Saleziečių žinių“ redakcijose.

Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius socialiniame Facebook tinkle dalijasi nuotraukomis ir įspūdžiais iš Sibiro, Baikalo pakrančių: drauge su Irkutsko vyskupu Kirilu Klimovič jis lankėsi Usolje Sibirsko mieste, kur gyveno daug lietuvių tremtinių.

Prezidentės veto neužbaigė penkiolika metų trukusių diskusijų dėl Pagalbinio apvaisinimo įstatymo. Komercinėje žiniasklaidoje daug ir smarkiai kalbėta apie Bažnyčios įtaką įstatymų leidėjams, tačiau sumaniai nutylėtas medikų ir verslininkų klanų spaudimas politikams. „Bernardinai.lt“ dienraštyje ne vienoj publikacijoje atskleista, kokiais klaidinančiais argumentais buvo siekta vetuoti įstatymą. Laikraštyje „XXI amžius“ primenamas prieš dvejus metus pareikštas Prezidentės priešrinkiminis pažadas, jog „embrionų naikinimą ji laikytų neetišku dalyku ir tam nepritartų“.

Katalikų, Ortodoksų ir Liuteronų Bažnyčių vadovai bendru Ekumeniniu pareiškimu nurodė Pagalbinio apvaisinimo įstatymo etinio vertinimo kriterijus. Bažnyčių vadovai primena, kad „nepagarba žmogaus gyvybei (taip pat dar negimusio žmogaus gyvybei) nesuderinama su buvimu krikščionimi“. Ganytojai konstatuoja, kad „Seimo priimtas Pagalbinio apvaisinimo įstatymas apriboja manipuliacijas su žmogaus embrionu ir dėl to yra deramas politikų bandymas kiek įmanoma labiau apsaugoti žmogaus gyvybę“. Pareiškime pabrėžiama, kad nepriimtini siūlymai kurti ir užšaldžius laikyti neribotą embrionų kiekį, nes tai vestų prie dar didesnių manipuliavimų žmogaus gyvybe. Taip pat nepriimtina lytinių ląstelių donorystė, nes tai pažeidžia santuokos integralumą ir vaiko teises žinoti savo biologinius tėvus. Ketvirtadienį paskelbtą Ekumeninį pareiškimą pasirašo LVK pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas, Vilniaus ir Lietuvos Ortodoksų arkivyskupas Inokentijus bei Lietuvos Evangelikų liuteronų Bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis.

„Lietuvos žiniose“ istorikė Violeta Rutkauskienė pasakoja, kaip šv. Kazimiero relikvijos atsidūrė Florencijoje. Socialiniame tinkle Facebook paskelbta Šv. Kazimiero relikvijoriaus nuotrauka sulaukė gausių istorijos mylėtojų komentarų. Juose džiaugiamasi tolimose šalyse aptiktomis Lietuvos paveldo brangenybėmis, drauge apgailestaujama, kad nepakankamai vertinamos ir garsinamos Lietuvoje išlikusios relikvijos. (Parengta Kastanto Lūkėno)