Atsisveikina Jeruzalės lotynų patriarchas. Padėka visų šalių Bažnyčioms

Pastaruosius aštuonerius metus pranešdami apie įvykius iš Izraelio, Jeruzalės, beveik visada paminėdavome lotynų patriarchą Fouadą Twalą, pagrindinį katalikų ganytoją visoje Šventojoje Žemėje, nešusį nelengvą atsakomybę, žinant tiek religinį, tiek politinį kontekstą. Dažnai cituodavome jo homilijas ar sielovadinius laiškus šv. Kalėdų ar šv. Velykų proga, iš vietų, kurios tiesiogiai susijusios su Jėzaus gimimu, gyvenimu, mirtimi ir prisikėlimu.  

Prieš keletą mėnesių patriarchui sukako 75 metai amžiaus, popiežius priėmė jo atsistatydinimo raštą, o patriarchatui vadovauti kuriam laikui paskyrė apaštalinį administratorių, žmogų, kuris gerai pažįsta patriarchatą ir situaciją, kurioje gyvena Šventosios Žemės krikščionys – prieš keletą savaičių savo kadenciją užbaigusį Šventosios Žemės kustodą, pranciškoną, t. Pierbattista Pizzaballa, Jeruzalėje praleidusį daug metų, artimą patriarcho Twalo bendradarbį.

Patriarchas emeritas Twal liepos 8-ąją paskelbė laišką, kuriuo sveikina visus, kuriuos sutiko ir su kuriais darbavosi per savo ganytojiškus metus, nuo vyskupų iki pasauliečių Jordanijoje, Izraelyje, Palestinoje ir Kipre.

„Aš adresuoju šį laišką jums baigdamas savo, kaip Šventojo Jeruzalės Miesto lotynų patriarcho, misiją. Aš meldžiausi su jumis. Kartu mes dirbome Viešpaties vynuogyne, „kovojome gerą kovą“; tarnavome mūsų Bažnyčiai ir mylėjome visas Bažnyčias. Kartu patyrėme mūsų Šventojo Miesto  ir visos visuomenės kentėjimą, kurie toliau grumiasi su mirtimi ir neapykanta, tikėdamiesi vieną dieną prisikėlimo šviesoje patirti orumo, teisingumo ir taikos laiką“, rašo patriarchas emeritas. Savo laiške jis kelis kartus pamini šį dvigubą faktą: viena vertus, daugybę sunkumų ir pasidalijimų, kurie patiriami Šventojoje Žemėje, kita vertus, Dievo ir Jo malonės patirtį šiuose sunkumuose.

Ganytojas padėkojo visoms katalikų Bažnyčioms, judėjimams, organizacijoms ir asociacijoms, kurie įvairiais būdais rėmė katalikų Bažnyčią ir jos misiją Jeruzalėje.

„Dėkoju Viešpačiui už dviejų šventųjų kanonizacijos džiaugsmą mūsų vyskupijoje: vienuolės karmelitės, Nukryžiuotojo Jėzaus Marijos, ir Rožinio seserų kongregacijos steigėjos Marie Alphonsine Ghattas. Šis įvykis buvo mano tarnystės viršūnė. Šventosios padės mums savo užtarimu ir dorybių pavyzdžiu kelionėje į Karalystę“, priduria patriarchas Twal.

Prieš keletą dienų duotame interviu jis sakė: „pasiekiau savo, kaip patriarcho, misijos pabaigą, tačiau mano kaip kunigo, draugo ir piliečio misija tęsiasi. (...) Nuostabi kelionė, kuri prasidėjo Jeruzalėje ir čia pasibaigs“.

Na kartą patriarchas Twal paragino visus glaudžiai dirbti su apaštaliniu administratoriumi Pizzaballa. Šis, nors ir daugelį metų pragyvenęs Šventojoje Žemėje, vis dėlto neturi tokio arabų kalbos ir rytietiško mentaliteto pažinimo, kaip čia gimęs žmogus – todėl tarp Šventosios Žemės klero ir tikinčiųjų buvo išreikšta abejonių: jie norėtų, kad patriarchatui vadovautų čia gimęs žmogus, kaip kad pats Foudas Twal. Kita vertus, daugybė Šventosios Žemės teritorijoje gyvenantys katalikai yra ne vietiniai arabai. Be tiesioginių sielovadinių pareigų apaštaliniam administratoriui reikės išlaikyti subtilią santykių tarp Izraelio, Palestinos ir Jordanijos pusiausvyrą. Pats t. Pierbattista Pizzaballa pasakė, kad vienas iš jo prioritetų bus vienybė. Tai yra būtinybė tokiame pasidalijusiame, konfliktiškame klimate, kuris vyrauja Artimuosiuose Rytuose. (Vatikano radijas)